Nauji užsienio rašytojų kūriniai/spalis

Audrey Blake

Mergina jo šešėlyje

Nepakartojama istorinė fantazija apie moterį, tikėjusią mokslu pagrįsta medicina anksčiau, nei pasaulis patikėjo ja.

1832 metais Londone siautėjusi choleros epidemija nusinešė į kapus tūkstančius gyvybių, taip pat ir visą Eleonoros Bidi šeimą. Mergaitę iš mirtinos ligos gniaužtų išgelbėjo daktaras Horacijus Kroftas. Gyvendama šio talentingo, tačiau ekscentriško chirurgo namuose Nora neturėjo progos susipažinti su įprastine to meto jaunų damų veikla – siuvinėjimu ar akvarele, tačiau puikiai išmoko siūti žaizdas ar atlikti skrodimą.

Tiesa, to meto Anglijoje moterims buvo griežtai draudžiama užsiimti medicina, bet talkindama Horacijui Kroftui privačioje jo klinikoje Nora galėjo nesibaimindama tobulinti savo įgūdžius ir kaupti žinias. Tačiau vieną dieną į jų duris pasibeldė naujas chirurgo padėjėjas daktaras Danielius Gibsonas – ir idilė baigėsi. Jaunas vyras negalėjo net įsivaizduoti, kad tyli ir miela mergina iš tiesų yra gabi ir sumani chirurgė, savo talentu pralenkianti net jį patį. Tad Nora privalo pasirinkti: likti nematomai ir leisti aplinkiniams vyrams prisiimti nuopelnus už jos darbą arba žengti į priekį ir prisistatyti specialistų bendruomenei, rizikuojant užsitraukti jų rūstybę ir pasmerkimą.

Audrey Blake slapyvardžiu prisidengusios rašytojos Jaima Fixsen ir Regina Sirois dovanoja knygą  „Mergina jo šešėlyje“ – pirmą jaudinančią istoriją apie vienos moters kovą dėl teisės siekti savo svajonių Viktorijos laikų Anglijoje. Ryškūs ir įsimintini herojai, iki smulkiausių detalių apgalvotos ir tikroviškai perteiktos jų gyvenimo bei darbo sąlygos, sodriais potėpiais nuspalvintas siužetas nepaliks abejingų ir prikaustys dėmesį nuo pirmo iki paskutinio knygos lapo.

Karen White

Dvasios iš gretimos gatvės

„Dvasios iš gretimos gatvės“ – penktasis autorės romanas, pasakojantis apie nekilnojamojo turto agentę Melaniją Midlton. Ji tetrokšta ramios kasdienybės, tačiau tvarkydama Čarlstono senųjų pastatų pardavimo reikalus nuolat susiduria su paslaptimis, kaskart peržengusi tų namų slenkstį. JAV Pietų valstijų pasakojimo tradicijų ir mistinių paslapčių persmelkti pirmieji keturi serijos romanai „Namas Trado gatvėje“, „Mergina iš Legaro gatvės“, „Nepažįstamieji Montagju gatvėje“ ir „Sugrįžimas į Trado gatvę“ jau subūrė daugybę ištikimų skaitytojų.

Melanija vis dar pratinasi prie savo naujojo gyvenimo, bet po motinystės atostogų jau turi grįžti į darbą. Tačiau jos sugrįžimas į nekilnojamojo turto pasaulį, regis, klostosi kur kas sėkmingiau nei galėjo tikėtis. Naujoji Melanijos klientė – Džeinė Smit, istorinio namo Pietų Baterijos gatvėje paveldėtoja – pasiryžusi jį kuo greičiau parduoti. Staiga visiems laikrodžiams pradėjus stoti ties ketvirta valanda dešimt minučių ir vis dažniau sulaukiant paslaptingų telefono skambučių Melanija įsitikina – dvasios, tylėjusios daugiau nei metus, tuoj vėl įsiverš į gyvenimą. Kodėl jokių sąsajų su Piknių šeima neturinti Džeinė paveldėjo jų namą, ir ką gi nori pasakyti vis netoliese atsirandančios dvasios?

Melanija žino – kapstymasis po praeitį nežada nieko gera. Tačiau kai kurios paslaptys turi būti atskleistos.

Mario Escobar

Dovydo žvaigždės vaikai

Bėgdami nuo nacių į Paryžių atvyksta broliai Jakobas ir Mozė Štainai. Vaikai apsistoja senos tetos bute, o jų tėvai, garsūs žydų kilmės dramaturgai, išvyksta į šalies pietus ieškoti prieglobsčio šeimai. Netrukus Paryžiuje prasideda pirmieji reidai ir besislapstančių žydų paieškos. Vienas lemtingas durininkės šūksnis – ir Štainų berniukai atsiduria žandarų rankose.

Jakobas su Moze žino, kad norėdami vėl pamatyti savo tėvus turės patys sugalvoti, kaip ištrūkti ir juos susirasti. Brolių Štainų kelias atgal į savo šeimą – tai istorija apie brendimą karo akivaizdoje ir nuožmią kovą dėl išlikimo.

Romane „Dovydo žvaigždės vaikai“ M. Escobaras prikelia Le Šambono prie Linjono ir drąsių jo gyventojų istoriją. Šis nuošalus kalnų miestelis Prancūzijos pietuose Antrojo pasaulinio karo metais kuriam laikui tapo tūkstančių žydų pabėgėlių išsigelbėjimu.

Varlam Šalamov

Kolymos vargetos

Šiame Rusijos rašytojo ir ilgamečio politinio kalinio Varlamo Šalamovo sukrečiančios prozos leidime „Kolymos vargetos“ pateikiama pasaulinę šlovę pelniusių kūrinių apie Kolymos vargetų – Dalago kalinių – kasdienybę. Autorius vaizdingai aprašo lagerio vidaus tvarką, vergišką darbą ir lagerio personalo žiaurumą, susiformavusias kalinių „kastas“ – nuo „įteisintų vagių“ iki visiškai beteisių užguitų atstumtųjų, taip pat vadinamąjį „kaliavaikių karą“ (rus. sučja vojna) tarp atskirų nusikaltėlių grupių, politinių ir kriminalinių kalinių tarpusavio santykius.

Bet Varlamo Šalamovo (1907–1982) kūryba – ne tik apie praeitį. Jo kūriniai aktualūs ir dabar, kai vyksta baisus viską naikinantis karas Ukrainoje, nuo žemės paviršiaus nušluoti ištisi miestai, Rusijos kareiviai žudo civilius, prievartauja moteris ir vaikus. Vakarų pasaulis iki šiol negali suprasti to beribio žiaurumo, tačiau stalinistinis sadizmas ir putinistinis kraujo troškimas – dvi to paties medalio pusės. Juodžiausia gija, tvirtai įpinta į visą Rusijos istoriją.

Shin Kyung-Sook

Kai nuvykau pas tėvą

Prieš kelerius metus tragiškoje avarijoje netekusi dukters, Honė po daugelio metų grįžta į savo vaikystės namus Pietų Korėjos kaime J. Jos senyvam tėvui reikia pagalbos.

Tėvas – uždaras, malonus, bet nedrąsus prie savo atitolusios dukros. Laikui bėgant Honė supranta, kad jo likimas daug sudėtingesnis, nei ji kada nors įsivaizdavo. Atrasta dėžutė su laiškų pluoštu ir pokalbiai su artimaisiais padeda jai susidėlioti permainingą ir sudėtingą tėvo gyvenimo istoriją. Honė sužino apie jo išgyvenimus Korėjos kare ir per Balandžio 19-osios revoliuciją, apie jo pasiaukojimą bei didvyriškumą ir iki šiol jį persekiojančius tų laikų fantomus. Taip Honė suartėja su tėvu ir suvokia, kad jo gerumą visą gyvenimą lydėjo giliai slepiamos traumos ir kaltė.

Romanas „Kai nuvykau pas tėvą“ – iš smulkiausių detalių draugėn tarsi mozaika sulipdytas vieno žmogaus, vienos šeimos portretas, švelnumo ir atjautos kupina giesmė artimiausiesiems ir sykiu langas į Pietų Korėjos visuomenę bei XX a. istoriją. Šis pasakojimas kviečia įdėmiau pažvelgti į tuos, kuriuos mylime, pasidomėti jų istorija ir išvysti, kas jie buvo ir yra iš tiesų.

Helen Macdonald

V kaip vanagas

Helen nuo pat mažumės svajojo tapti sakalininke. Ji ilgai mokėsi šios senos ir paslaptingos profesijos, treniravo daugybę paukščių. Po daugelio metų, staiga mirus tėvui, ją pasiglemžia sielvartas ir apsėda anksčiau nelankiusi mintis treniruoti vištvanagį – bene laukiniškiausią iš paukščių. Škotijoje ji įsigyja Meibelę, parsiveža ją į savo namus Kembridže ir leidžiasi į ilgą vanago, kurio kiekviena kūno dalelė sukurta medžioti bei žudyti, jaukinimosi kelionę.

„V kaip vanagas“ – giliamintiškas, poetiškas ir lyg atviras nervas skaudus pasakojimas apie netektį ir sielvartą, nemirštantį tėvo ir dukters ryšį, nuostabią, bet sudėtingą žmogaus ir paukščio draugystę, trunkančią per amžius iki šių dienų. Apie universalius gyvenimo prasmės ir susitaikymo su savo mirtingumu klausimus.

Jo Nesbo

Pavydo ekspertas ir kitos istorijos

Graikijos policijos tyrėjas, gebantis išsyk atpažinti pavydo motyvuotą nusikaltimą, seka vyro, galimai nužudžiusio savo brolį dvynį, pėdomis. Norvegijoje taksi vairuotojas viršininko automobilyje randa žmonos auskarą. Šiukšliavežys bando prisiminti audringos nakties įvykius: jie gali negrįžtamai pakeisti jo gyvenimą. Lėktuvu į Londoną skrendanti moteris planuoja atimti sau gyvybę, bet netikėtai įsitraukia į intriguojantį pokalbį su šalia sėdinčiu vyru.

Pirmajame Skandinavijos detektyvinių romanų karaliumi tituluojamo Jo Nesbø apsakymų rinkinyje „Pavydo ekspertas ir kitos istorijos“ gausu jo kūrybai būdingų šokiruojančių siužeto vingių ir meistriškų atomazgų. Tamsūs ir įtampos kupini apsakymai panardina skaitytojus į pavydo ir įtūžio aptemdytus veikėjų protus, kerštingas jų širdis. O kasdieniškos, net banalios skirtingų žmonių gyvenimų detalės tampa esminiais jų likimų posūkiais.

Weina Dai Randel

Paskutinė Šanchajaus rožė

1940-ieji, japonų okupuotas Šanchajus. Aiji Šao – jauna turtingos šeimos įpėdinė, prabangaus Šanchajaus naktinio klubo savininkė. Ernestas Reismanas – pabėgėlis žydas iš Vokietijos be skatiko kišenėje, ieškantis prieglobsčio mieste, įtariai žiūrinčiame į svetimšalius. Blėstant Ernesto viltims įsitvirtinti atšiauriame Šanchajuje, susikerta jo ir Aiji keliai. Nepaisydama papročių ir vietinių priešiškumo atvykėliams, Aiji nusamdo Ernestą skambinti pianinu savo naktiniame klube – ir naujasis pianistas tampa sensacija. Staiga jį aplankiusi šlovė Aiji klubą vėl paverčia mėgstamiausia miestiečių pramogų vieta. Netrukus abu jaunuoliai pajunta, kad juos sieja ne vien džiazo aistra, tačiau skirtumai tarp jų lyg praraja, maža to, Aiji jau susižadėjusi.

Įsisiautėjęs karas išskiria Aiji ir Ernestą, jiems žūtbūt tenka rinktis tarp meilės ir kovos dėl išlikimo. Sukrečiantys įvykiai visiškai pakeičia jųdviejų gyvenimą.

„Paskutinė Šanchajaus rožė“ – nuo svaiginančių džiazo melodijų ir bohemiškų aistrų iki priešo nusiaubtų miesto gatvių – dovanoja pribloškiančią meilės ir atpirkimo istoriją.

Mario Desiati

Išvykėliai

Klaudija – vienišė, bet savimi pasitikinti, ekstravagantiška mergina, mėgstanti rengtis vyriškais drabužiais ir dažytis plaukus raudonai. Frančeską, įkalintą religinių ir šeiminių ritualų rutinoje, keri jos transgresyvus būdas ir savęs paieškos, Klaudiją nuvedančios į modernųjį Milaną, paskui – į multikultūrišką Berlyną. Čia nebegalioja jiems skiepytos gyvenimo taisyklės. Abu romano veikėjai drauge bręsta kaip asmenybės, veikiamos takios savasties: abu užmezga tos pačios lyties porų santykius, abu pasiklysta ir vėl atranda save tarp margų Berlyno asmenybių. Klaudija įtikina Frančeską persikelti į šiaurę ir stoti akistaton su savo baimėmis, bet pietų ilgesys nepagydomas – tai amžinoji nostalgija ir priekaištas palikus tai, kas brangu.

Italų literatūros pasaulyje Mario Desiati vertinamas už poetišką, į lyrines klišes nenuslystančią prozą. Romane „Išvykėliai“ jis vaizduoja savo kartą, paženklintą egzistencinio nerimo ir nesaugumo dvasios: emigracija jai – ir galimybė, ir skaudus atotrūkis. Išvykėliais (spatrièt) Apulijos tarmėje vadinami emigruojantys tautiečiai, o drauge nepritapėliai, keistuoliai ir kiti marginalai. Sunkiausiais momentais romano herojus gelbsti literatūra: milanietiškos vienatvės akimirkomis Klaudija panyra į Apulijos poečių tekstus, siunčia Frančeskui žinutes su pietiečių rašytojų žodžiais, taip apsinuogindama ir sutvirtindama jų sielų giminystę. Berlynietiški klaidžiojimai persipina su literatūrinėmis nuorodomis ir ilgesiu.

Wang Ting-Kuo

Mano priešo sakura

„Mano priešo sakura“ – vieno žanro rėmuose neišsitenkanti knyga, sujungianti paslapčių gaubiamą meilės istoriją ir keršto persmelktą veiksmo trilerį. Meilę ir santuoką, išdavystę ir ilgesį apdainuojanti knyga taip pat atskleidžia neramią XXI a. pradžios Taivano situaciją.

Vedęs dailiąją Čiudzi, savo gyvenimo meilę, pasakotojas manė, kad jam nepaprastai pasisekė. Juk žmogus, užaugęs skurdo ir netekties paženklintuose namuose, iš gyvenimo daug nesitiki. Vis dėlto Čiudzi vieną dieną dingo be pėdsakų. Galynėdamasis su sielvartu, vyras atidarė kavinę jos mėgstamiausioje vietoje šalia jūros. Ir nors čia beveik niekas nesilanko, jis tikisi, kad vieną dieną pasirodys Čiudzi…

Kartą į kavinę užsuka paslaptingas žmogus – tikriausiai jis ir yra visų veikėjo nelaimių kaltininkas. Tai Luo Imingas – stambus verslininkas ir filantropas, visiškai kontroliuojantis mažą miestelį. Ir nors jiedu neprataria vienas kitam nė žodžio, per tą trumputę akistatą Luo netenka proto.

Poetiškai subtiliame pasakojime „Mano priešo sakura“ jautriai atskleidžiamas dviejų vienas kitą mylėjusių, bet taip iš tikrųjų ir nepažinusių žmonių santykis, besirutuliojantis jokių skrupulų nepaisančio atšiauraus kapitalistinio pasaulio fone.

Laura Madeleine

Katė, išgelbėjusi Kalėdas

Kalėdos jau ant nosies, bet londonietei Minai Keslei šventės nė motais: vienintelis jos galvos skausmas – išsilaikyti darbe, įrodžius viršininkei savo vertę. Kai jau atrodo, kad reikalai krypsta į gera, moterį pasiekia paslaptingas laiškas su raktu, kurį atsiuntė senų seniausiai negirdėtas krikštatėvis…

Deivis Penhalou – menininkas, gyvenantis mažytėje Morgelinos saloje. Jam kompaniją palaiko tik pilkakailė bičiulė Murkė. Mina jau du dešimtmečius nei matė, nei girdėjo savo krikštatėvio, nors būdama maža jo trobelėje ant jūros kranto, šalia murkiant katei, mėgdavo klausytis stebuklingų Deivio istorijų.

Dabar jis prašo Minos pasirūpinti Murke ir trobele. Moteris tiesiai iš kalėdinės darbo šventės leidžiasi į kelionę. Aplankiusi Deivį ligoninėje, užsukusi į trobelę ir kam nors patikėjusi Murkės priežiūrą, iškart grįš į darbą gelbėti savo karjeros. Tačiau Mina nenujaučia, kad saloje ją pasitiks šeimos paslaptys ir ilgai tramdytos aistros. Taigi kuo ilgiau moteris užsibūna Morgelinoje, prižiūrėdama Murkę ir leisdamasi į seniai pamirštą stebuklingą kornų folkloro pasaulį, tuo sunkiau darosi atsisveikinti su šia vieta, ir netikėtai visa, dėl ko ji taip sunkiai dirbo, pakimba ant plauko. O kur dar magiški Morgelinos apžavai…

Donato Carrisi

Tamsos medžiotojas

Vatikano soduose randama brutaliai nužudyta vienuolė. Įvykį tyrė Markusas, paskutinysis senosios penitenciarijos draugijos atstovas. Nors tyrimas truko ištisus metus, Markusas taip ir nerado siūlo galo.

Po kurio laiko Romoje pasipila žiaurios žmogžudystės, o policija neturi nei įrodymų, nei menkiausio supratimo, kaip sučiupti žudiką. Prie bylos tyrimo prisijungia teismo fotografė Sandra Vega, vis dar kovojanti su savo pačios skaudžios praeities vaiduokliais.

Tyrimas netikėtai dar kartą suveda Sandrą su Markusu. Jiedu netrukus pastebi, kad visas žmogžudystes sieja nerimą kelianti detalė. Deja, kaskart, kai jau mano užčiuopę siūlo galą, jis nuveda dar vienu klaidingu keliu. O prisikasusi iki paslaptingos psichiatrijos ligoninės ir velnio advokato, tyrėjų komanda supranta turėsianti pasitelkti visas išgales, kad įveiktų šias blogio žabangas.

Alex North

Apdegęs namas

Keitė visados prižiūrėdavo jaunesnį broliuką Krisą. Išskyrus tą vieną lemtingą popietę.

Tądien Krisą užpuolė, ir nors jis išgyveno, kūno randai – ne vieninteliai. Dabar Keitė ir Krisas jau suaugę, tačiau nelaimės padariniai juntami iki šiol.

Pati tapusi motina, Keitė pažadėjo daugiau nekartoti savo klaidos – sykį jos nerūpestingumas jau sugriovė šeimą. Ji neleis, kad taip nutiktų dar kartą. Tačiau vieną dieną moteris netikėtai sulaukia skambučio ir pagalbos prašymo.

Detektyvas Lorensas Peidžas susidūrė su neįprastai trikdančiu nusikaltimu – žiauriai nužudytas Alanas Hobsas, turtingas filosofijos profesorius ir filantropas. Vyriškis gyveno įspūdingame, bet keistame name – vieną jo kambarį prieš kelis dešimtmečius suniokojo gaisras, tačiau niekas nesiėmė jo remontuoti.

Peidžas įtaria tik vieną asmenį – Krisą, užfiksuotą stebėjimo kameros. Vis dėlto tyrėjui kyla daugybė klausimų: kodėl toks turtingas asmuo kaip Hobsas neremontavo namo? Kodėl atrodo, kad jis nujautė artėjant mirtį, tačiau nieko dėl to nedarė? Ir, svarbiausia, kodėl jį buvo taip apsėdusi vietinio serijinio žudiko istorija?

Detektyvas kreipiasi į Keitę, ieškodamas jos brolio, tačiau moters galvoje sukasi vienintelė mintis: ji turi rasti Krisą pirma. Keitė jaučia – pasitaikė proga pagaliau išpirkti jaunystės kaltę. Tačiau žudikas dar nebaigė savo darbo…

T.J. Klune

Namas žydrame vandenyne

Keturiasdešimtmetis Linas Beikeris jau septyniolika metų darbuojasi Jaunųjų magų departamente – Jamadėje. Jis pareigingai vykdo jam skirtas užduotis, lanko stebuklingų savybių turinčių našlaičių prieglaudas, rašo išsamias ataskaitas ir stengiasi nepakliūti viršininkei panelei Dženkins į akis.

Jo gyvenimas pilkas, nuobodus ir vienodas – kaip ir visas pasaulis aplinkui. Bet vieną dieną Linas gauna ypatingą užduotį. Aukščiausioji valdyba nusprendė išsiųsti jį mėnesiui į prieglaudą, kurioje gyvena šeši globotiniai. Valdybos nariai įsitikinę, kad vienas iš vaikų turi tokių galių, kurios leistų sunaikinti visą pasaulį. Linas privalo išsiaiškinti, ar toks pavojus pagrįstas, ir apie tai pranešti vadovams.

Marsijos saloje iš tiesų gyvena šeši ypatingi vaikai, o prieglaudos direktorius Arturas Parnasas yra pasirengęs padaryti viską, kad jie būtų mylimi, saugūs ir laimingi. Jei prireiks, net sudeginti pasaulį. Pasiaukojančios meilės aplinkoje atsidūręs Linas privalo pasirinkti – išduoti Arturo paslaptis arba pirmą kartą nusižengti taisyklėms.

Tačiau galbūt susvetimėjusiam, prietarų ir baimių kaustomam pasauliui kaip tik to ir reikia?

Tarptautiniu bestseleriu tapęs „Namas žydrame vandenyne“ – tai užburianti meilės istorija, meistriškas pasakojimas apie išskirtinę patirtį, apie drąsą pažinti save ir rasti vietą pačioje keisčiausioje šeimoje. Organizacijos „Lambda“ literatūrinį apdovanojimą pelnęs TJ Klune`as kuria naujus šiuolaikinės fantastikos standartus ir prabyla visuomenės paraštėse esančių mažumų balsu.

Khaled Hosseini

Bėgantis paskui aitvarą

Stulbinantis K. Hoseinio romanas „Bėgantis paskui aitvarą“ prasideda išraiškinga afgano, tapusio amerikiečiu, istorija. Amiras, pasiturinčio Kabulo prekybininko sūnus, persikelia į Kaliforniją ir sėkmingai pradeda rašytojo karjerą. Tačiau jo sąžinę atkakliai persekioja vienas vaikystės epizodas: Amiras išduoda savo geriausią draugą Hasaną, ir šis žiauriai sumušamas vietinių piktadarių. Nūnai Amerikoje gyvenantis Amiras, sužinojęs, kad talibai nužudė Hasaną ir jo žmoną, susirūpina dėl jų vergaujančio sūnaus likimo. Kaina, kurią Amiras turi sumokėti, kad išpirktų berniuką, yra vienas iš keleto įspūdingų siužeto posūkių, dėl ko šis romanas tampa įsimintinas ir kaip politinis metraštis, ir kaip jausmingas asmeninis pasakojimas.