Nauji užsienio rašytojų kūriniai/lapkritis

Herbjorg Wassmo

Tora, 1 dalis. Namas su akla stiklo veranda

„Namas su akla stiklo veranda“ – pirmasis trilogijos „Tora“ romanas (antra dalis – „Nebylus kambarys“, trečia – „Beodis dangus“).

11-metė Tora su mama Ingrida ir patėviu Henriku gyvena mažoje saloje, skurdžioje ir nuo aplinkinio pasaulio atskirtoje žvejų bendruomenėje Norvegijos šiaurėje. Pokario laikais nuolatinis vargas ir nepritekliai tapo neatsiejama žmonių gyvenimų dalimi. Tačiau Tora turi gerokai didesnių rūpesčių nei alkis ar skurdūs drabužiai. Ją slegia nežinia dėl karo metais pradingusio tėčio, skaudina dygios bendraamžių pašaipos, o didžiausią grėsmę kelia bauginantys patėvio prisilietimai.

Vos galą su galu suduriančios ir darbuose prapuolusios mamos meilės stokojanti Tora paguodos ieško vaikiškose fantazijose apie savo tėtį ir senelę, o jos gyvenimo šviesuliais tampa knygos ir keli artimiausi žmonės – teta Rakelė bei dėdė Simonas. Tačiau nuo apsvaigusio patėvio apsaugoti negali niekas. Tik Apvaizda arba pati Tora.

Tai jaudinantis pasakojimas apie vienišą mergaitę, „vokiečio pavainikę“ (jos tėvas – vokiečių kareivis, dingęs per karą), augančią mažytėje bendruomenėje Norvegijos šiaurėje. Ji gyvena su patėviu ir mažakalbe, uždara mama, per rūpesčius nerandančia laiko meilei. Vieninteliai jos gyvenimo šviesuliai – teta Rakelė ir dėdė Simonas.

Romanų trilogija, parašyta poetine humoro bei jaudinančios rimties nestokojančia kalba, vaizduoja gražų bei spalvingą Toros paveikslą. 1987 m. Herbjørg Wassmo paskutinė trilogijos dalis Beodis dangus buvo apdovanota Šiaurės šalių tarybos premija. Visos knygos išverstos į anglų, vokiečių, prancūzų ir italų kalbas.

Santa Montefiore

Lauk manęs

„Lauk manęs“ – naujas, įtraukiantis, tikrais įvykiais paremtas romanas apie nemirštančią meilę ir neįtikėtinas paslaptis.

Rupertas pažadėjo sugrįžti, Florencijai tereikėjo jo laukti.

Kornvalis, 1944 metai

Rupertas Dešas paskelbtas dingusiu be žinios, tikriausiai žuvusiu Arnhemo mšyje. Priblokšta jo žmona Florencija negali susitaikyti, kad Rupertas visiems laikams pasitraukė iš jos gyvenimo, todėl senoje knygoje radusi paslėptą eilėraštį, pavadintą „Lauk manęs“, patiki, kad tai jos vyro siųstas ženklas. Pažadas, kad Rupertas grįš pas ją.

Londonas, 1988 metai

Maksą nuo pat vaikystės persekioja besikartojantis košmaras. Sapne siaučia karo chaosas, ir jis kiekvieną kartą pabunda išpiltas prakaito, iš siaubo besidaužančia širdimi. Vedamas žūtbūtinio troškimo suprasti, kodėl jį persekioja tokios šiurpios vizijos, Maksas leidžiasi į kelionę, kuri nuveda jį į Kornvalį, vyro vardu Rupertas Dešas gimtinę.

Melburnas, 1995 metai

Florencija gauna laišką nuo gyvenime nematyto vyro iš kito pasaulio krašto. Nepažįstamasis rašo, kad prisimena ankstesnį, kito žmogaus, gyvenimą. Ar jis gali būti tas, kurio Florencija laukė penkiasdešimt vienus metus?

Katherine J. Chen

Žana

1422 m. Šimtamečio karo su Anglija alinama Prancūzija patiria vieną gėdingą pralaimėjimą po kito, o skurdžiame Domremi kaimelyje dešimtmetė Žana renka akmenis ir stebi vietos berniūkščių kovas. Nors sunkia kietaširdžio tėvo Žako d’Arko ranka auklėjama mergaitė yra ne pagal metus aukšta, tvirta ir užsispyrusi, bet berniukai nepriima jos į savo būrį – juk mergaitėms peštis nevalia.

Po kelerių metų plėšikaujančių anglų karių būrys sudegina kaimą ir atima iš mergaitės visa, kas jai brangiausia. Žana kreipiasi į Dievą – vardija jam savo priešus ir prisiekia atkeršyti. Įgavusi neįtikėtinos jėgos ir ištvermės, Žana meta iššūkį tradicijoms ir paima į rankas kalaviją. Garsas apie Dievo palytėtą mergelę pasiekia patį Prancūzijos karalių Karolį VII. Priešų spaudžiamas dofinas patiki, kad Žanai skirta išgelbėti karalystę nuo pražūties. Jis duoda jai savo kariuomenę ir išlydi į anglų apsiaustą Orleaną. Čia ir prasideda stebuklingoji Žanos d’Ark istorijos dalis.

Pasakojimai apie Orleano mergelę jau daugiau nei šešis šimtmečius žavi, stebina ir verčia abejoti. Kas iš tiesų buvo ši mergina? Karė? Eretikė? Šventoji? Apie jos gyvenimą, žygdarbius ir mirtį parašyta tūkstančiai knygų, tačiau tik Katherine J. Chen mitais ir legendomis apipintą Žaną pavaizdavo kaip moterį iš kūno ir kraujo – nesutramdomą, nepalaužiamą ir nepakartojamą.

Romanas „Žana“ – tai epinis pasakojimas apie jėga ir nuovoka stipriausius vyrus bei žymiausius riterius pranokusią, mūšio lauke negailestingai priešus triuškinusią, bet savo keršto aistros taip ir nepasotinusią ypatingą merginą. Vienų dievinama, kitų nekenčiama, svaiginančiu greičiu pasiekusi šlovės zenitą ir palikusi istorijoje neišdildomą pėdsaką, Žana d’Ark dar niekada nebuvo tokia tikroviška, natūrali ir žmogiška, kaip šiame istorinės fantazijos šedevru tituluojamame Katherine J. Chen kūrinyje.

C. W. Gortner

Pirmoji aktorė. Dieviškoji Sarah Bernhardt

Kurtizanės Žiuli Bernar duktė Sara vaikystėje stokojo motinos meilės, bet galiausiai tapo mylimiausia visų laikų aktore. Dar būdama devyniolikmete stažuotoja, turėjo palikti vieną geriausių Paryžiaus teatrų ir imtis kurtizanės amato. Po meilės romano susilaukusi sūnaus, išdrįso pasirinkti vienišos motinos kelią. Išlikti ir žengti pirmyn jai padėjo begalinis noras siekti aktorystės aukštumų bei išskirtinis talentas net manieringiausiose to meto klasikinėse pjesėse vaidinti natūraliai, žmogiškai, aistringai.

Saros Bernar gyvenime netrūko svaiginančių pakilimų ir skausmingų nuopuolių. 1870 metais ji pasiliko prūsų apgultame Paryžiuje slaugyti sužeistų karių, vėliau, trokšdama nusimesti teatrinės hierarchijos pančius, po gastrolių Londone pasirinko nepriklausomos aktorės kelią – ir, skeptikų nuostabai, tapo pirmąja pasaulinio masto teatro žvaigžde.

XIX a. pabaigoje Saros Bernar talentu žavėjosi milijonai žmonių Europoje bei Šiaurės ir Pietų Amerikose, jai lenkėsi karaliai, plojo publika didžiausiuose pasaulio teatruose ir improvizuotose geležinkelio tarpustočių scenose. Sarą garbino net tie, kurie negalėjo jos pakęsti.

Įspūdingais didžiųjų moterų portretais pagarsėjęs amerikietis rašytojas C. W. Gortner romane „Pirmoji aktorė“ mus supažindina su nemirtingosios Saros Bernar gyvenimo istorija. Tai atviras ir intymus pasakojimas apie moterį, savo neprilygstamu talentu, nepalaužiama dvasia ir ekscentriškumu verta būti Dieviškąja Sara.

Ellen Alpsten

Carienės duktė

„Carienės duktė“ – tai dramatiška istorija apie Jelizavetą, Jekaterinos I ir Petro Didžiojo dukterį, valdžiusią Rusiją ir gyvenusią nepaprastą gyvenimą, paženklintą meilės, pavojų, aistros bei skandalų.

Gražuolė caraitė kelia pavydą visai Rusijos imperijai – ją supa prabanga, lepina tėvas, kuris svajoja, kad dukra ištekėtų už Prancūzijos karaliaus Liudviko XV ir valdytų Versalyje.

Tačiau kai miško dvasia perduoda Jelizavetai lemtingą pranašystę, jos pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis: vieninteliam broliui įvykdoma mirties bausmė, nepastovusis tėvas staiga miršta, o motina užima Rusijos sostą.

Draugai virsta priešais… Caraitei tenka baimintis dėl savo laisvės ir gyvybės. Likimas siunčia aibę išbandymų, ir net meilė jai tampa nusikaltimu, užtraukiančiu žiaurius kankinimus bei mirties bausmę. Jelizaveta iš kenčiančios aukos išauga į stiprią, išmintingą moterį, gebančią išgyventi bet ką. Tačiau tik tikroji meilė ir deginanti aistra, kuria pora dalijasi, galiausiai padeda jai išpildyti savo likimą. Kai imperatoriškoji karūna paliekama mažamečiam caraičiui, Jelizaveta atsiduria mirtiname pavojuje ir turi spręsti baisią dilemą – perimti valdžią ir pakenkti nekaltam vaikui ar pasekti savo nužudyto brolio pėdomis.

Po puošniu, pašėlusiai dekadentišku fasadu besislepiantis Rusijos imperatoriaus dvaras – tikras intrigų ir ambicijų lizdas. Tik be galo drąsi bei sumani moteris gali įrodyti, kad yra verta atsisėsti į Petro Didžiojo sostą.

Ann-Helen Laestadius

Šiaurės elnių švytėjimas

Kelios valandos blyškios šviesos – tik tiek žiemos dienomis saulė gali pasiūlyti šiauriau poliarinio rato gyvenančiai samių tautai. Paskui jų kraštovaizdį vėl užkloja tamsos skraistė. Vieną rytą slidinėdama devynmetė samė elnių ganytojų dukra Elsa pamato, kaip švedas iš gretimo kaimo žiauriai užmuša jos mylimą šiaurinių elnių jauniklį. Tokie nužudymai vietos policijos ataskaitose registruojami kaip vagystės ir nėra tiriami. Tačiau šiauriniai elniai – ne tik samių pragyvenimo šaltinis: žiaurumas šiems gyvūnams kartu yra išpuolis prieš samių kultūrą.

Po dešimties metų neapykanta samiams vis stiprėja. Elsa mato, kaip nuolatinis kaimynų smurtas ir nesikeičiantis vietinės valdžios institucijų abejingumas atima iš jos artimųjų viltį, net norą gyventi. Galiausiai ji nusprendžia pasipriešinti apatiškai policijai. Tačiau šį kartą vaikystėje sutiktas medžiotojas ima persekioti pačią Elsą…

Tikrais įvykiais paremtame Ann-Helén Laestadius romane „Šiaurės elnių švytėjimas“ vaizduojama jaunos moters kova ir siekis apginti savo tautos paveldą. Kartu tai pasakojimas apie brandą ir meilės giesmė dėl klimato kaitos nykstančiai gamtai.

Damon Galgut

Pažadas

Svartų šeima susirenka į ūkį šalia Pretorijos Pietų Afrikoje, – bus laidojama motina. Tačiau netgi tokią dieną justi nesutarimai tarp tėvo ir vaikų. Tėvas mirštančiai jų motinai pažadėjo, kad juodaodei šeimos tarnaitei Salomėjai padovanos namelį, kuriame ji gyvena, ir taip suteiks nuosavus namus, nuosavą žemę. Bet pažado jis netesi. Trys vaikai – Amor, Antonas ir Astrida – pasklinda po skirtingus Pietų Afrikos kraštus, jų ryšiai nutrūksta, bet pažadas, tėvo duotas motinai, visą gyvenimą persekioja juos tarsi prakeiksmas.

Dešimtmetis keičia dešimtmetį, šeima susirenka palydėti vis kito mirusio nario, ir kiekvienąkart tarsi Damoklo kardas virš jų pakimba klausimas: ar sulaužius pažadą įmanoma išvengti pasekmių?

Romano „Pažadas“ įvykių fone skleidžiasi XX a. antros pusės – XXI a. pradžios Pietų Afrikos Respublikos istorija, apartheido režimo įtaka žmogui ir visuomenei. Jame, meistriškai kuriant laiko tėkmės jauseną, vaizduojamos kelios šeimos kartos, atsidūrusios vertybių ir moralinių pasirinkimų kryžkelėje.

Michail Zygar

Karas ir bausmė. Rusijos įsiveržimo į Ukrainą istorija

Rusijos agresija prieš Ukrainą nėra spontaniška, akimirksniu pašlijus santykiams. Šio konflikto priežasčių reikėtų ieškoti istorijos glūdumoje, kai carų valdomoje Moskovijoje ėmė populiarėti išskirtinumo, arogantiško mesianizmo tendencijos „mažesniųjų brolių“, tarp jų ir ukrainiečių, atžvilgiu. Knygoje „Karas ir bausmė. Rusijos įsiveržimo į Ukrainą istorija“ skyrius po skyriaus autorius Michailas Zygaris pasakoja, kaip Rusijos valdovai siekė išlaikyti Ukrainą, neigė ukrainiečių tautos egzistavimą, niekino jų kalbą bei kultūrą, kraujyje skandino bet kokį pasipriešinimą. Senųjų imperialistinių mitų apsėstas buvęs KGB karininkas Putinas nuosekliai tęsė ir tebetęsia šią politiką. Deja, nemažai Rusijos piliečių vis dar remia savo lyderio kursą.

Vis dėlto autorius Michail Zygar viliasi, kad ateities rusų kartos su siaubu ir gėda prisimins karą, kurį sukėlė Putinas. Tačiau tam reikia viena – dabartinė karta turi pripažinti kaltę ir prisiimti bausmę.

Karen White

Kalėdos Trado gatvėje

Kalėdų dvasia vis labiau skverbiasi į Trado gatvę, tačiau niekaip nesibaigiantis mįslingai atsivėrusios vandens talpyklos kasinėjimas, istorinio namo išlaikymas, pasiruošimas šventinei vakarienei ir vis dažniau apie save primenantys lankytojai iš Anapus Melanijai Trenholm kelia didžiulį susirūpinimą.

Maža to, netikėtai pasklidus gandams apie Nepriklausomybės karo lobį, į Melanijos ir Džeko gyvenimą vėl sugrįžta amžinasis varžovas Markas Longas, pasiryžęs ne tik surasti paslėptus turtus, bet ir atimti Trenholmų namus Trado gatvėje. O šis lobis esą toks vertingas, kad dėl jo buvo nužudytas ir mirė ne vienas žmogus. Regis, istorija gali kartotis… Ar Melanijai su Džeku pavyks pirmiems atrasti lobį ir apsaugoti savo namus? O gal Markas sunaikins viską, kas jiems brangu?

„Kalėdos Trado gatvėje“ – įtraukianti ir iki širdies gelmių sujaudinanti šventinė dovana Karen White gerbėjams.

Karen Swan

Kalėdų atvirukai

Romanas „Kalėdų atvirukai“ skaitytojus kviečia kopti į aukščiausias Himalajų viršūnes ir pasivaikščioti snieguotomis Anglijos gatvelėmis – tai lyg šiltas apkabinimas, kupinas šventinės nuotaikos ir šilumos.

Santuokos kryžkelėje atsidūrę Nataša ir Robas išsiruošia žiemos atostogų į Maldyvus, kurios, kaip tikisi, gali išgelbėti šeimos ateitį. Tačiau skaidraus vandens ir šilumos apsuptyje atgimę jausmai trunka neilgai – kelionės pabaigoje dingsta mylimas jų dukros pliušinis žaislas. Mėgindama paguosti sielvartaujančią dukrą, Nataša žūtbūt siekia jį susigrąžinti. Socialiniai tinklai padeda aptikti mergaitės žaislą: dabar jis į Himalajų kalnus išsiruošusio Dafio sėkmės talismanas ir jo grąžinti mergaitei vyras nėra linkęs.

Bet Dafis pažada mergaitei pasakoti jos mylimo žaislo kelionės nuotykius. Iš už tūkstančių kilometrų atkeliaujančios nuotraukos ir trumpi laiškai džiugina žaislo pasiilgusią Natašos dukrą. Moteris netrukus pajunta, kad kartu su atkeliaujančiomis įamžintomis akimirkomis mezgasi ir sunkiai paaiškinamas abipusis ryšys – ar gali būti, kad už tūkstančių kilometrų esantis nepažįstamasis ją supranta geriau nei mylimas vyras?

Dafiui kopiant į kalnus, Nataša pradeda jausti nerimą keliančio pokyčio užuomazgas ir įtarti, kodėl pliušinis žaislas toks svarbus ne tik jos dukrai, bet ir Dafiui. Sunku kvėpuoti tampa ne tik kopiant vis aukščiau, bet ir susiduriant su kruopščiai dangstoma tiesa.

Kelly Rimmer

Našlaitė iš Varšuvos

Naujas bestselerių autorės Kelly Rimmer romanas „Našlaitė iš Varšuvos“ apie meilę ir pasiaukojimą, įkvėptas tikros istorijos apie lenkų pasipriešinimo judėjimo veikėją Ireną Sendler, kurios narsa ir gebėjimas sutelkti žmones per Antrąjį pasaulinį karą padėjo išgelbėti daugiau nei 2500 žydų vaikų.

1942-aisiais jaunoji Elžbieta Rabinek saugiai gyvena savo namuose Varšuvoje, nors ir jausdama, kad už buto sienų tvenkiasi tamsūs debesys. Jai atgrasūs gatvėmis patruliuojantys vokiečiai, primetantys savo įsakymus, tačiau mergina niekad nesusimąstė apie tai, kas vyksta už geto sienų, kur gyvena jos kaimynai žydai. Ir tik susipažinusi su medicinos seserimi Sara ji įsitraukia į pavojingą, bet drąsos ir heroizmo pilną pasaulį. Abi moterys turi teisę patekti į geto teritoriją, todėl stengiasi iš mirties nagų ištraukti kuo daugiau vaikų…

Gelbėdama mažuosius, Elžbieta pamato tikrąsias karo baisybes ir kasdien susiduria su nepakeliama tėvų dilema: atiduoti savo vaiką mylinčioms šeimoms už geto ribų ar regėti, kaip jis miršta nuo bado ir išsekimo. Per vieną tokių operacijų moterys susipažįsta su Gorkų šeima, mėginančia bet kokia kaina išgelbėti savo naujagimę dukterį. Tačiau paaugliui sūnui Romanui Gorkai tai tampa paskutiniu lašu ir taip perpildytoje kančių taurėje – jis sukyla prieš neteisybę, pastatydamas į pavojų Elžbietą ir jos šeimą. Bet ar žiaurūs likimo vingiai gali pažaboti netikėtai užsimezgusią meilę ir beatodairišką laisvės siekį?

Įvairialypę nacių ir sovietų prievartą atskleidžiančiame romane išryškėja žinutė, kad gyventi ir taikiai kovoti už gyvenimą visada verta, nepaisant siaubingų išbandymų ir kitų žmonių žiaurumo.

Juliet Blackwell

Šampanės vynuogynai

„Šampanės vynuogynai“ – nuostabus pasakojimas apie atkaklumą ir švelnumą, šiltą žmonių tarpusavio ryšį bei drąsą mylėti po netekties.

1916-ieji, Prancūzija. Nenutrūkstama vokiečių artilerija suginė Šampanės regiono gyventojus į rūsių prieglobstį. Tačiau gyvenimas nesustojo: drąsios ir ryžtingos moterys, naktimis palikusios saugią priebėgą ir nurinkusios saldžiųjų vynuogių derlių, toliau gamina šampaną. Vis dėlto putojantis gėrimas – ne vienintelė šių vėsių, tamsos gaubiamų rūsių saugoma paslaptis…

Prabėgus daugybei dešimtmečių, darbdavys išsiunčia Rozaliną Akostą į Šampanės regioną pasirašyti sutarčių su keletu šampano namų. Nors, tiesą sakant, Rozalinos nedomina nei šampanas, nei Prancūzija. Po netikėtos vyro mirties moteris ne tik neteko gyvenimo džiaugsmo, bet ir noro imtis kokios nors veiklos. Vis dėlto, kai atsitiktinai į rankas patenka pluoštelis Pirmojo pasaulinio karo laikus menančių laiškų, Rozalina įsitraukia į kadaise Šampanės požemiuose virusį gyvenimą ir priartėja prie dešimtmečių dulkėse nugulusios paslapties… Kas žino, galbūt ir pati ras būdą, kaip vėl pamilti gyvenimą?

Catherine Walsh

Lemtingos Kalėdos

Kaip ir kasmet prieš gražiausias metų šventes, Molė ir Endriu lūkuriuoja oro uoste lėktuvo į Airiją. Tik šįkart, užgriuvus siautulingai pūgai, jų skrydis atšaukiamas…

Skrydis iš Čikagos į Dubliną trunka septynias valandas ir penkiolika minučių. Kaip tik tiek Molė kartą per metus praleidžia su Endriu. Jiedu tik draugai – tarp jų niekad nežybtelėjo jokia romantiška kibirkštėlė. Ir nors susitinka retai, o jų charakteriai – kaip diena ir naktis, šie prieškalėdiniai skrydžiai tapo tradicija, kurios nė vienas nenori atsisakyti.

Endriu Kalėdas tiesiog dievina – jis tikras šios šventės gerbėjas. Molei, priešingai, jos – nė motais. Tačiau mergina supranta, kaip Endriu rūpi grįžti namo. Taigi, užuot priėmusi logišką sprendimą šiemet švęsti dviese Čikagoje, Molė griebiasi tikrų tikriausios kvailystės. Visiškos beprotybės. Ji prisiekia pargabensianti Endriu namo. Tiesiai prie jo šeimos kalėdinės vakarienės stalo.

Molė turi planą, tačiau laikrodis nenumaldomai tiksi. Vis dėlto mergina tvirtai tiki: viskas pavyks – jei tik virtinė taksi, lėktuvų, keltų ir traukinių atvyks pagal grafiką.

Tačiau ji nenutuokia vieno: sniegui klojant miestą, dviem draugams, įsitikinusiems, kad jiedu nėra skirti vienas kitam, Visata gali turėti savo planą…

Angela Marsons

Pavogtos

Prieš 25 metus jis pasiėmė mergaitę.
Šiandien pasiėmė dar vieną.

Kimos širdį užgulė sunkumas stebint, kaip mažoji Greisė nusivalė purvinas rankas. Šviesios garbanos krito jai ant veido. Tada Greisė dingo minioje. Kima norėjo sustabdyti įrašą, išbėgti ir sulaikyti ją nuo to, kas netrukus įvyks.

Vieną rugpjūčio dieną aštuonmetė Greisė Lenard nušokuoja į vaikų centro, kurį lanko, sodą ir pradingsta. Atvykusi į Greisės dingimo vietą, Kima aptinka kraują stingdantį įkaltį: apyrankę su širdele, kuri priklausė Melodei Džons — kitai mažai mergaitei, lygiai prieš dvidešimt penkerius metus dingusiai iš žaidimų aikštelės.

Kiek anksčiau į Heilsoveno policijos nuovadą įžengia Stivenas Hartas ir prisipažįsta turįs informacijos, kuri nuves detektyvę Kimą Stoun pas Melodę Džons. Iš pradžių inspektorė vyro prisipažinimo nevertina rimtai, bet dingus Greisei yra priversta žaisti suktą Stiveno žaidimą, jei nori rasti mergaitę gyvą.

Kima ir jos komanda turi tik dvidešimt keturias valandas, kad išnaudotų kiekvieną Stiveno apklausos sekundę ir įžvelgtų jo slaptas užuominas. Galbūt inspektorė mano, jog galės greitai pričiupti žudiką, tačiau byla darosi dar painesnė, nes vietiniame parke aptinkami vaiko kaulai, ir Kima baiminasi blogiausio.

Mark Edwards

Laimingieji

Kai prie vienuolyno griuvėsių randamas moters kūnas, detektyvė Imožena Evans supranta susidūrusi su serijiniu žudiku, kurio aukos, regis, miršta apimtos palaimos, atmerktomis akimis, su amžiams veide sustingusia šypsena.

Už keleto mylių vienišas tėtis Benas Hoflandas džiaugiasi, kad jam pagaliau nusišypsojo sėkmė. Žlugus santuokai jis buvo priverstas grįžti į apsnūdusį gimtąjį kaimą, kur galų gale randa darbą. Tai pat pradingsta skriaudikai, terorizavę jo sūnų Olį. Po daugelio mėnesių Benas pirmąkart jaučiasi laimingas.

Tik nežino, kad jį ir Olį stebi. Tas, kuris linki Benui vien tik laimės.

Laimės… ir mirties.

„Laimingieji“ – tai naujas šiurpus trileris, kurį parašė bestselerių „Atsekt iki namų“ ir „Viešnagė“ autorius.

JD Kirk

Kaulų upė

Prieš dešimtmetį detektyvas vyresnysis inspektorius Džekas Loganas sustabdė serijinį žudiką, vadinamą Ponu Kuždesiu. Jį vaikydamasis užsidirbo pagyrimą, problemų dėl alkoholio ir skyrybas. Dabar dienas leidžia dirbdamas Glazgo Žmogžudysčių tyrimų skyriuje, o naktis — grįždamas į patirtus košmarus. Prie savo veiksmų pasekmių.

Kai už pusantro šimto kilometrų į šiaurę, Hailande, dingsta vaikas, Džekas išsiunčiamas vadovauti tyrimui ir sugrąžinti berniuką namo. Daugėja panašumų tarp dviejų bylų. Ar įmanoma, kad prieš visus tuos metus Džekas sulaikė nekaltą žmogų? Jei taip, ar tikrasis Ponas Kuždesys pasiglemš ketvirtąją auką?

„Kaulų upė“ yra didelio populiarumo sulaukęs „Amazon“ bestselerių autoriaus JD Kirko trileris. Šis autorius — naujas balsas Škotijos trilerių padangėje. Tikrai patiks L. J. Ross, Iano Rankino, Chriso Brookmyre’io ar Stuarto Macbride’o gerbėjams.

Patricia Gibney

Pavojingos vietos

Laidotuvių gedėtojams stovint Ragmalino kapinėse, tylą perskrodžia kurtinantis riksmas. Kapo duobėje guli kruvinas jaunos moters kūnas, ir detektyvė Lotė Parker iškviečiama tirti įvykio.

Žinodama, kad lavonas čia negalėjo ilgai gulėti, Lotė susimąsto, ar tai tik nebus Elizabetos Birn, vos prieš keletą dienų dingusios be žinios merginos, kūnas. Vadovaujama naujo viršininko, kuris, regis, nemėgsta Lotės, inspektorė stengiasi kuo greičiau išnarplioti abi bylas.

Ragmaline dingus dar dviem moterims, Lotė su komanda ima nuogąstauti, kad mieste siaučia serijinis žudikas. Šie atvejai įtartinai primena prieš dešimtį metų tirtą ir neišaiškintą bylą. Ar gali būti, kad istorija kartojasi?

Kai į tyrimą pradeda kištis žurnalistai, inspektorė pabūgsta, kad žudikas smogs darkart. Ieškodama be žinios dingusių moterų, Lotė lenktyniauja su laiku, tačiau žudikas yra arčiau, nei ji mano. Galbūt kitas jo taikinys – pati Lotė?

Jei mėgstate Angelą Marsons, Robertą Bryndzą ir Rachelę Abbott, jums patiks ir šis Patricijos Gibney trileris „Pavojingos vietos“, priverčiantis tankiau plakti širdį. Skaitydami „Pavojingas vietas“, spėliosite iki pat paskutiniojo puslapio.