Nauji lietuvių autorių kūriniai/sausis

Anželika Laužikienė

Nuo zacirkos iki lydekos

Į šią knygą „Nuo zacirkos iki lydekos. Tradiciniai Molėtų krašto patiekalai“ sudėta beveik 200 tradicinių Molėtų krašto patiekalų receptų, surinktų iš senųjų gaspadinių pasakojimų, etnografinės medžiagos. Iš jos taip pat sužinosite, kokius patiekalus mėgo žymūs šio krašto žmonės, rasite jų giminaičių ar draugų atsiminimų, fotografijų ir net laiškų.

Skaitydami knygą galėsite susipažinti ne tik su tradiciniu lietuvišku gastronominiu paveldu, bet ir su žydų bei Molėtų rajone nuo seno gyvenančių sentikių bendruomenės virtuvės patiekalais. Dauguma receptų beveik pamiršti ir niekur iki šiol neskelbti.

Knyga „Nuo zacirkos iki lydekos. Tradiciniai Molėtų krašto patiekalai“ padės atsakyti į klausimą, ką Molėtų krašto virtuvė turi savito, įdomaus ir unikalaus, o galbūt ir surasti kelis patiekalus, kurie būdingi tik šiam kraštui ir galėtų tapti jo išskirtinumu.

Alvydas Šlepikas

Namas anapus upės

Naujoji autoriaus knyga „Namas anapus upės“ – septynių novelių rinkinys. Knygoje gvildenamos atskirties, išsilaisvinimo, pabėgimo nuo kaltės temos. Apsakymai įvairūs tiek stilistiškai, tiek tematiškai, tačiau kiekviename trumposios prozos kūrinyje vis tiek jaučiamas originalus autoriaus balsas. Rašytojas realistinį pasakojimą, kupiną tikslių detalių, derina su sapniška nuotaika, fantastinias vaizdiniais, pasakoms būdingu paslaptingumu. Apsakymų struktūra aiški, tekstai turi įdomius, netikėtus siužetus ir nelauktas atomazgas.

Alvydas Šlepikas – poetas, prozininkas, scenarijų autorius, režisierius. Rašytojo kūryba gerai žinoma Lietuvoje ir užsienyje. Jo romanas „Mano vardas – Marytė“ sėkmingai verčiamas į daugelį užsienio kalbų.

Elena Leontjeva

Turgaus aikštė, arba Dviejų Žanų istorija

„Turgaus aikštė, arba Dviejų Žanų istorija“ – istorija apie meilę, išdavystę, valdžią ir amžinąjį alkį.

Žana d’Ark ateina tarsi iš niekur ir pakeičia viso žemyno istoriją. Jos gyvenimas kupinas dramatiškos įtampos: Orleano išvadavimas, paslaptingi balsai, dvaro liaupsės ir intrigos, paėmimas į nelaisvę ir didvyriška mirtis ant laužo. Iš kur kukli mergina semiasi dieviškosios galios?

Mūsų laikų Žanos istorija alsuoja prancūziškąja dvasia, kerinčia alchemija, lemtinga meile dirigentui. Epochų lūžis iškelia moterį į politinio olimpo viršūnę ir verčia atrasti prigimtinius naujos santvarkos dėsnius.

Žanos d’Ark misija trunka 2 metus ir 2 mėnesius, tokiu pat ritmu teka ir Žanos Santare gyvenimas. Romane viduramžių dvaro paslaptys meistriškai susipina su šių dienų demokratija apnuogindamos amžinąjį valdžios magnetizmą.

Daugiasluoksnis tekstas keri muzikalumu, o subtilūs ironijos potėpiai padeda atrasti įvykių ir personažų likimuose slypinčią išmintį. Autorė įveda skaitytojus į savo slapčiausią pasaulį, atveria pinigų ir mainų prasmę bei grožį.

Elena Leontjeva – autoritetinga ekonomistė, nepriklausomos Lietuvos finansinių reformų architektė, įtakingo instituto įkūrėja, Prezidento V. Adamkaus patarėja. E. Leontjeva yra pelniusi apdovanojimų ne tik už profesinius laimėjimus, bet ir už eleganciją, o pasiekusi aukščiausią karjeros tašką, beveik dviem dešimtmečiams dingo iš viešojo gyvenimo ir atsidėjo šio romano kūrybai.

Birutė Garbaravičienė

Leonidas Donskis: Man skauda

Birutė Garbaravičienė – žinoma žurnalistė, filologė, visuomenės veikėja, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus valdybos pirmininkė, Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos narė, buvusi LRT laidos „Be pykčio“ redaktorė, knygos „Pokalbiai be pykčio“ sudarytoja.

Knyga „Leonidas Donskis: Man skauda“ radosi iš noro ir pareigos sudėti į knygą ir šiandien aktualius, galbūt net pranašiškus filosofo tekstus, mokančius išminties ir tolerancijos. Čia ir visuomenės diagnozės, politologinės įžvalgos, kultūros ir švietimo problemos, svarstymai apie universitetų būklę ir tai, kas visada rūpėjo Leonidui, – žmogiškumo, apšvietos, garbingo žaidimo, orumo, tolerancijos, visuomenės atvirumo refleksijos, bandymas suprasti ir išgirsti kitą ir kitokį, dalintis savo ir kitų išmintimi. Tai filosofo mintys, kviečiančios dialogui.

Grigorijus Kanovičius

Nusišypsok mums, Viešpatie

Romanų dilogijoje „Ožiukas už porą skatikų“ ir „Nusišypsok mums, Viešpatie“ pateikiama plati žydų gyvenimo carinėje imperijoje panorama, kartu tai išmintingas žvilgsnis į gėrio ir blogio kovą bei viską įveikiančią meilę artimui.

Akmentašį Efraimą Dudaką ištinka nelaimė: jo sūnus Hiršas pasikėsina į Vilniaus generalgubernatorių ir yra teisiamas mirti. Senas tėvas savo draugo vandenvežio Šmulės Senderio vežimu iškeliauja į Vilnių atsisveikinti su sūnumi. Kelionę į Šiaurės Jeruzalę ir klajones po šį ypatingą, tačiau jo šeimai negandos miestą lydi įdomūs pakeleiviai, įvairiausi nutikimai ir apmąstymai apie pasaulio sandarą, teisingumą, mielaširdingumą ir neblėstančią neapykantą tarp tautų. Kodėl Viešpats nenusišypso?

Grigorijus Kanovičius (1929–2023) sukūrė litvakų sagą, kurioje užfiksavo Lietuvos žydų likimą per daugiau nei pusantro amžiaus, o kartu su dideliu jautrumu ir literatūrine meistryste teigė meilę žmogui ir žmogiškumui. Rašytojas įvertintas Lietuvos nacionaline ir Izraelio rašytojų sąjungos premijomis, jo kūryba išversta į keturiolika kalbų, o bendras knygų tiražas viršija milijoną egzempliorių.

Juozas Erlickas

Už stiklinių lietaus grotų

Knygoje „Už stiklinių lietaus grotų“ naujausi poeto, prozininko, Nacionalinės premijos laureato (1997 m.) Juozo Erlicko kūriniai. Pasitelkęs absurdo poetiką ir graudžią ironiją, autorius žvelgia į iškilius ir varganus mūsų gyvenimo reiškinius, istorines, socialines, politines, kultūrines aktualijas.