Nauji lietuvių autorių kūriniai/kovas

Henrikas Vaitiekūnas

Felčerio užrašai

Daugeliui iš televizijos ekranų pažįstamas žurnalistas, autorinių laidų vedėjas ir kūrėjas Henrikas Vaitiekūnas – intriguojančių ir šmaikščių istorijų kūrimo meistras. Žaismingu stiliumi parašytoje debiutinėje publicistikos knygoje sudėta net keliasdešimt esė įvairiausiomis temomis – nuo sveikatos patarimų iki pamąstymų apie gyvenimą. Autorius geba dovanoti tikrą skaitymo malonumą, stebina originaliu požiūriu į įvairius dalykus ir reiškinius. Jis įtraukia skaitytoją į nuotaiką gerinančią proto mankštą, todėl keliaujant per puslapius teks ir paspėlioti, ir paskaičiuoti. Ar tikrai morkos stiprina regėjimą, kiek miega skruzdėlės ir kodėl nuobodžiauja aštuonkojai? Ar žinote, ką reiškia mirmekologija, odometras bei sielos sloga? O kiek kalorijų sudeginsite, greitu tempu eidami penkis kilometrus?

Henriko Vaitiekūno kuriamus tekstus pastaraisiais metais spausdina savaitraštis „Lietuvos sveikata“ – ši veikla įkvėpė jį debiutuoti ir kaip knygos autoriui.

Sonata Dirsytė

Išdidumo kalinė

Nežinoma ir dramatiška Žygimanto Senojo nesantuokinės šeimos istorija.

„Išdidumo kalinė“ – antrasis Sonatos Dirsytės istorinis romanas. Pirmasis – „Fata morgana“ – sulaukė nemenko skaitytojų susidomėjimo. Pagal knygą vyko ekskursijos, skaitytojai patys savarankiškai keliavo ir tebekeliauja romane aprašytais keliais.

Romano „Išdidumo kalinė“ centre – nepelnytai užmirštos, bet ryškų pėdsaką istorijos puslapiuose palikusios trys moterų kartos: nesantuokinių Žygimanto Senojo vaikų motina Kotryna Hochstadė, jos dukra Beata Koščelecka ir anūkė Elžbieta Ostrogiškaitė. Intriguojantis šių emancipuotų moterų gyvenimas – tai kova už savo teises ir bandymas įsitvirtinti patriarchalinėje visuomenėje. Bona Sforca globoja Beatą kaip savo dukrą. Palaimina santuoką su Lietuvos didžiojo etmono sūnumi. Tokią retą santuoką – iš meilės. Visgi Beatai, vienai turtingiausių XVI a. didikių, ir jos dukrai Elžbietai likimas nepašykšti sunkių išbandymų.

Sigitas Parulskis

Kaip aš mečiau

Rašydamas (ar skaitydamas) patenki į pasaulius, kuriuose kadaise buvai, į erdves ir laikus, kuriuose niekada nesilankei, kuriuos galbūt tik sapnavai, kuriuos prasimanei, nors jie ir gyvena tavyje, nors tai tik nuojautų, šešėlių ar emocijų pavidalai, pustoniai, melodijų, sakinių nuotrupos, garsų fragmentai. Taip suprantu knygas – kaip kelionę.

Man patinka taip keliauti. Rankioju fragmentus savo atmintyje, patirtyje, pasiūlytus man vaizduotės, patirties, literatūros, kultūros, religijos, filosofijos ar anekdotų… Kad ir kas tai būtų. Tie fragmentai kartais atrodo net nesusiję tarpusavyje. Kai juos atkuriu, kai jie įgauna formą, pasimato sąsajos su kitais fragmentais, ryšiai tarp personažų, pasakojimo linijų, vaizdinių ir metaforų giminystė, atsiranda istorija. Tai rašytojo, o ne istoriko ar memuaristo kelionė, todėl seniai nesuku sau galvos dėl autobiografiškumo, asmeniškumo, istoriškumo ir panašiai. Kaip sakė vienas poetas, tu Jį prasimanei, o Jis – tave.

Ši knyga apie žmogų, nusprendusį mesti rūkyti, ir šis sprendimas jį nuveda labai toli: į praeitį, į atmintį, į melancholiškos ir linksmos patirties, į padorumo ribas kartais peržengiančios vaizduotės kelionę. Ir norisi į šią kelionę pakviesti kitus, kad ir koks egoistas būčiau.

Irena Buivydaitė. Jolita Herlyn

Atgimusi melodija

Lyg ir eilinė kelionė į Daniją Dagnei tampa lemtinga kryžkele. Nedidukėje kavinėje netikėtai nugirsta melodija pažadina prisiminimus apie seniai matytą, lyg į vandenį prapuolusią draugę. Kur dabar Magna? Kaip susiklostė jos likimas? Kokie įvykiai privertė ją pasitraukti iš draugų ir artimųjų gyvenimo? Kas atsitiko Magnai, kol Dagnė, perspektyvi korėjiečių kalbos studentė, buvo išvykusi mokytis į Seulą?

Daugybę metų Dagnė gyveno uždariusi savo praeities duris. Tačiau galbūt atėjo metas jas atverti? Moteris ryžtasi atsisukti atgal, kad pagaliau išaiškėtų tiesa. Bet kad melodija suskambėtų kaip tuomet, reikalingi trys balsai. Ar pavyks Dagnei atrasti ryšį su savo jaunystės draugais? Ką likimas numatė trims kelis dešimtmečius nesimačiusiems ir gyvenimo vidurį įpusėjusiems žmonėms?

Irena Buivydaitė ir Jolita Herlyn, skaitomiausios lietuvių autorės bibliotekose, savo debiutiniame romane „Atgimusi melodija“ skaitytojams žada jautrią, netikėtą ir kartu, regis, labai atpažįstamą istoriją apie žmones ir jų santykius, draugystę ir baimę, kaltę ir atleidimą. Ir, žinoma, apie meilę, kuri nepaiso laiko ir erdvės ribų.

Dalia Smagurauskaitė

Sugrįžimas į Veneciją

1617-ieji. Bajoras Juozapas Šemeta po ilgos ir varginančios kelionės iš Vilniaus panyra į Venecijos šurmulį. Miestas ant vandens jį keri lygiai taip pat, kaip ir anąsyk, prieš trisdešimtmetį, kai su kunigaikščiu Mikalojumi Kristupu Radvila Našlaitėliu išplaukė iš jo į Jeruzalę nenutuokdami, ar sveiki ir gyvi iš piligriminės kelionės grįš namo. Kas praėjus tiek metų Juozapą vėl atginė į Veneciją? „Senos istorijos, kuriose liko nepadėtas taškas“, – paslaptingai atsako smuklėje užkalbinusiems italams ir įsisuka į pavojų kupinų nuotykių virtinę. Juk meilė nugali viską?

„Sugrįžimas į Veneciją“ – romanas, nukeliantis į XVI–XVII amžių sandūrą ir pasakojantis apie stulbinančią kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio kelionę nuo Nesvyžiaus iki Šventosios Žemės, apie užburiančią Veneciją ir neblėstančią meilę, be kurios pasaulis būtų pilkas ir nuobodus.

Lina Ever

Pakeleiviai

Rūta ir Ralfas – treji metai pora be įsipareigojimų. Gyvena skirtinguose Vokietijos miestuose, mėgsta kartu keliauti. Po ilgo išsiskyrimo jiedu išsiruošia savaitei į užmirštą viduramžių piligrimų kelią netoli Berlyno. Rūta labiausiai trokšta kurti šeimą ir tapti mama, Ralfas – likti laisvu keliautoju ir rašyti knygas. Kelias sujaukia jausmus, pažadina prisiminimus, atveria tai, ką jie patys ilgai slėpė nuo savęs, priverčia pergalvoti troškimus. Kiekviename žingsnyje Rūtą lydi ne tik Ralfas – kartu mintyse keliauja ir mama, sesuo, ir buvęs sužadėtinis, ir kiti praeities šešėliai. 

Psichologinis romanas įtaigiai atskleidžia skirtingus lietuvės ir vokiečio pasaulius, Rūtos šeimos istoriją nepriklausomybę ką tik atkovojusioje Lietuvoje, itin sudėtingus santykius su seserimi ir tai, kaip vienas žmogus gali sugriauti visų artimųjų gyvenimus. 

Antanas Šileika

Nebaigti reikalai

1959-ieji, sovietų Lietuva. Vos dvidešimt penkerių sulaukęs Martynas Averka atrodo ne pagal metus brandus ir pavargęs. Jis jau ištvėrė beveik dešimties metų kalinimą Gulage ir parkeliavo namo per visą Rusiją. Dabar Martynas siekia kaip išgalėdamas priešintis sovietų santvarkai ir nepasiduoti biurokratijai, grasinančiai iš jo atimti mylimąją su paslaptinga praeitimi. Tačiau pagrindinis Martyno tikslas – užtikti pėdsakus žmogaus, jaunystėje jam labai daug davusio, bet labai daug ir atėmusio.

Būdamas keturiolikos Martynas susipažino su miestiečiu mokytoju poetu Kostu, ir šis parodė jam platų pasaulį, plytintį už gimtojo Lynežerio kaimo ribų. Bet netruko paaiškėti, kad mokytojas nebuvo tuo, kuo dėjosi. Po daugelio metų vaikinas įsilaužia į Pažaislio vienuolyne įsikūrusią psichoneurologinę ligoninę suvesti senų sąskaitų.

Antanas Šileika aukštos meninės vertės pasakojimu „Nebaigti reikalai“, paremtu kruopščiu istoriniu tyrimu, savitai tapo XX amžiaus vidurio Lietuvą laisvės kovų ir sovietinės okupacijos metais, jauno žmogaus tapatybės paieškas ir su sovietų saugumu kolaboravusio poeto Kosto Kubilinsko moralinius pasirinkimus. Romane nagrinėjamos jaunystės nekaltumo ir iliuzijų griūties, lojalumo ir išdavystės, keršto ir meilės okupuotoje Lietuvoje temos.

Timas Petraitis

Pinigų laiškai. Lietuviška taupymo istorija

Timas Petraitis 16 metų dirba psichologu-psichoterapeutu, veda seminarus ir mokymus, o laisvalaikiu tampa maisto kurjeriu. Jo reguliariai atliekami gyvenimo eksperimentai kitiems gali atrodyti neįprasti ar net radikalūs, tačiau tai neatsiejama nuo jo asmenybės. Apie vieną tokių eksperimentų pasakojama „Pinigų laiškuose“.

70 tūkstančių eurų. Tiek per penkerius metus jis sukaupė nesiėmęs verslo, bet atradęs ir pritaikęs savo taupymo modelį. Tačiau tai nėra lengvos ir greitos sėkmės istorija. Ir ji tikrai ne vien apie pinigus.

Pakeitęs gyvenimo būdą ir įpročius jis išbrido iš finansinių ir asmeninių krizių, kartu pakito požiūris į pinigus ir žvilgsnis į gyvenimą. Būtent šia patirtimi, praktiniais patarimais ir užduotimis laiškuose dalijasi autorius.

Knyga „Pinigų laiškai“ – tai ir psichologo įžvalgos apie laimingesnį santykį su pasauliu. O pinigai čia turi šiokios tokios įtakos. Jie gali veikti santykius, sveikatą, laisvalaikį, ir atvirkščiai – laisvalaikis, sveikata, santykiai gali veikti pinigus.

Kaip tiems dviratininkams, besileidžiantiems į ištvermės varžybas su labai mažai daiktų, Timas siūlo išsigryninti gyvenimo kryptį iki esmės ir atmesti nereikalingus dalykus. Revizuoti savo santykį su darbais, aplinka ir pasauliu. Nes tik kantriai, po truputį daromi pokyčiai linkę užsilikti ir tapti nauju gyvenimo būdu.

Valdas Rakutis

Karai ir taikos. Nuo seniausių laikų iki dabarties

Perprasti karo mechanizmą nėra lengva, tai padaryti gali padėti Lietuvos ir pasaulio istorija, liudijanti, kad – neįtikėtina – visi karai tam tikru atžvilgiu panašūs: tokia pati pradžia, kruvinos kovos, iliuzijų žlugimas, jėgų išsekimas ir pabaiga. Aišku, skiriasi kovos priemonės, žalos dydis, kitaip sakant – karo formos.

Karo istorikas Valdas Rakutis naujoje knygoje „Karai ir taikos“ pasakoja ne tik apie karą, jo priežastis, principus, karo pramonę, bet ir apie taiką, kuri yra visų karų tikslas. Kaip ji sudaroma, kaip keičia laimėtojų ir pralaimėtojų likimus, kuri yra tvari, o kuri – iš anksto žinoma – ilgai netruks.

Živilė Petrauskaitė. Eimantas Gudas

Gedimino kraujas

Gediminaičiai – Lietuvos valdovų dinastija, kurios stiprybę ir mėgino, ir gerbė visa Europa.

Butigeidis, Butvydas, Vytenis, Gediminas, Jaunutis, Algirdas, Jogaila, Kęstutis, Vytautas, Švitrigaila, Žygimantas Kęstutaitis, Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras Jogailaitis, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas. Kiekvienas lietuvis pasakys: tai Lietuvos valdovai Gediminaičiai. Bet tikrai ne visi žino, kas buvo jų žmonos, kaip susiklostė jų dukterų, sūnų, netapusių Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais, likimai.

Laikas susipažinti su visa plačia lietuviška aukštąja gimine, Lietuvą valdžiusia beveik 300 metų knygoje „Gedimino kraujas“!

Ar tikrai Gediminas ketino krikštytis? Kuri Gedimino anūkė ištekėjo už Šventosios Romos imperatoriaus Karolio IV ir buvo vainikuota imperatoriene? Kodėl Kęstutis atsisakė karūnos? Kurią seserį Jogaila labiausiai mylėjo ir kodėl? Kuris per anksti gimęs Jogailaitis buvo auginamas šviežiai paskerstų kiaulių viduriuose? Koks tolesnis Niurnbergo auksakalių Vytautui Didžiajam ir jo žmonai Julijonai nukaldintų karūnų likimas? Kuris Lietuvos didysis kunigaikštis paskutinis mokėjo lietuviškai? Ar dar yra gyvų Gediminaičių?

Eimantas Gudas – bestselerio „Mėlynas kraujas“ autorius, istorikas, riteris ir visuomenės veikėjas.

Žilvinė Petrauskaitė – žurnalistė, redaktorė, knygų autorė ir bendraautorė.