Nauji užsienio rašytojų kūriniai/kovas

Shelley Read

Tekėk lyg upė

Jaudinantis romanas apie meilę ir praradimą, apie šeimą, išlikimą ir viltį „Didžiojo rato“, „Keturių vėjų“ ir „Ten, kur gieda vėžiai“ skaitytojams.

Septyniolikmetė Torė rūpinasi namais savo šeimos persikų ūkyje mažame Ajolos miestelyje. Ji – vienintelė likusi moteris šeimoje. Vilsonas Mūnas – jaunas paslaptingas klajoklis, palikęs savo genties žemę ir pasiryžęs gyventi taip, kaip nori. Jaunuoliams atsitiktinai susitikus, įsižiebia didelė aistra ir ne mažesnis pavojus. Nutikus tragedijai, Torei tenka palikti namus ir stoti akistaton su laukine gamta. Keičiantis metų laikams, ji pastebi besikeičianti ir pati – gamtoje pamažu atranda stiprybę ir prasmę. Ganisono upei grasinant pasiglemžti gimtąjį ūkį ir kelių šeimos kartų puoselėtą persikų sodą, Torė bando išsaugoti ne tik jį, bet ir išsigelbėti pati.

„Tekėk lyg upė“ yra realių įvykių, nutikusių evakuojant Ajolos miestelį septintajame dešimtmetyje, įkvėptas pasakojimas apie tikrą meilę, liepsnojančią negandų ir praradimų sūkuryje, ir apie tai, kaip rasti drąsos, ryžto, draugystę ir, galiausiai, namus ten, kur to mažiausiai tikiesi. Šis kerintis debiutinis romanas atskleidžia, ką reiškia gyventi taip, kaip sruvenanti upė, – atsiduodant srovei, tekant ir prasiskverbiant pro visas užtvankas.

Herbjorg Wassmo

Mano žmogus

Ruta ir Gormas. Ji – pripažinta pasaulinio garso dailininkė, užaugusi neturtingoje šeimoje, vienoje iš Šiaurės Norvegijos priekrantės salų. Jis – iš to paties krašto kilęs pasiturinčio prekybininko sūnus. Atsitiktinis susitikimas vaikystėje abiem paliko neišdildomą pėdsaką. Ruta ir Gormas buvo skirti vienas kitam, bet per daugybę metų įvykę šeši susitikimai nepasirodė lemtingi.

Septintas susitikimas viską pakeitė. Subrendę, išgyvenę skyrybas, naujas pradžias ir nuviliančias pabaigas – jie pagaliau surado vienas kitą.

„Mano žmogus“ pasakoja bendrą Rutos ir Gormo istoriją: kalba apie Rutos santykį su tapyba ir pripažinimu, apie Gormo pastangas išsivaduoti iš verslininko rutinos ir pasiryžus drąsiems pokyčiams susikurti prasmingesnį gyvenimą.

Herbjørg Wassmo (g. 1942 m.) yra viena populiariausių autorių Norvegijoje. 1976 m. ji debiutavo su eilėraščių rinktine „Sparnų mojai“, o visuotinį pripažinimą jai pelnė 1981 m. pasirodžiusi pirmoji „Toros“ trilogijos knyga „Namas su akla stiklo veranda“. 1986 m. rašytoja apdovanota Šiaurės šalių tarybos premija.

Žymiausiuose savo kūriniuose H. Wassmo kuria sodrų Šiaurės Norvegijos pakrantės žvejų bendruomenės vaizdinį, kalba apie sunkius išbandymus, skaudžias patirtis ir nepalaužiamą tvirtybę.

2021 metais pasirodęs autorės romanas „Mano žmogus“ – du dešimtmečius lauktas knygos „Septintas susitikimas“ tęsinys. Papasakoti tolesnę Rutos ir Gormo istoriją autorę įkvėpė jos vyro paraginimas sukurti knygą apie tokį, rodos, banalų dalyką kaip meilė.

Herbjørg Wassmo gyvenimo iššūkiu tapusiame romane „Mano žmogus“ gvildenamos temos, būdingos visai jos kūrybai. Tai ir pasakojimas apie beatodairišką maištą prieš gyvenimo konstruojamus rėmus, ir šio maišto kainą, kurią tenka sumokėti pačiam ir kitiems, arčiausiai esantiems. Bet visų pirma – apie didžiulį poreikį gyvenime sutikti žmogų, kurį galėtum pavadinti savu.

Karen Swan

Pavogtos valandos

Romanas „Pavogtos valandos“ nukelia į 1929 metus Sent Kildoje – atokioje laukinėje Škotijos saloje. Gyvenimas čia skurdus ir reikalaujantis ištvermės. Tarp kitų salos moterų sukasi aštuoniolikmetė Mairė Makinon. Kaip vyriausioji dukra iš aštuonių vaikų šeimos, Mairė supranta, kad, norėdama palengvinti tėvo finansinę naštą, turės susirasti vyrą.

Lydima ilgamečio šeimos draugo Mairė išplaukia į gretimą salą, kurioje jos laukia pažintis su pasiturinčiu ūkininku Aleksandru Maklenanu. Trys naktys svetur pakreipia merginos gyvenimą netikėta vaga – ji stipriai pamilsta, deja, ne tą, kuriam prižada savo ranką…

Vyras, prie kurio linksta Mairės širdis, nelaisvas vesti, o ji – nebelaisva nesituokti. Įspūdinga uždraustos meilės istorija ir pritrenkiantys Škotijos salynų vaizdai – „Pavogtos valandos“ pratęsia šiuo metu rašomą penkių knygų seriją „Laukinė sala“ (lietuvių k. jau pasirodė pirmoji jos dalis „Paskutinė vasara“), pasakojančią apie lemtingus metus Sent Kildoje iki 1930 m. evakuacijos, kai iš salos buvo išgabenti paskutiniai 36 jos gyventojai.

Karen Swan (Karen Svon) – buvusi mados žurnalistė, daugiau nei dvidešimties tarptautinių bestselerių autorė, sulaukusi didžiulio populiarumo ir Lietuvoje. Kiekvienais metais savo skaitytojams pristato po dvi knygas: vieną vasarą, kitą – kalėdiniu laikotarpiu. Įkvėpimo K. Swan semiasi keliaudama ir domėdamasi skirtingomis vietovėmis – kiekvieno romano veiksmas vyksta vis kitoje šalyje, kurios atmosfera persismelkia į painias, netikėtas, įtraukiančias ir iki paskutinio puslapio nepaleidžiančias meilės istorijas.

Gigi Griffis

Imperatorienė

„Imperatorienė“ – naujas ir netikėtas žvilgsnis į vienos žymiausių ir mylimiausių karališkųjų porų – Sisi ir Pranciškaus – meilės istoriją. Tai labai šiuolaikiškai parašytas romanas apie meilę ir savęs atradimą. Serialų „Bridžertonų kronikos“ („Bridgerton“) ir „Karūna“ („The Crown“) bei Sarah’os MacClean ir Lisos Kleypas romanų gerbėjai, ši knyga – kaip tik jums!

1853-ieji. Šešiolikmetė Bavarijos princesė Elžbieta, visų meiliai vadinama Sisi, yra griežtai nutarusi laukti tikros, galvą pamesti verčiančios meilės. Bėda ta, kad jos motina apie tai nė girdėti nenori. Užsispyrėlė Sisi nusileisti, žinoma, irgi neketina. Galų gale, juk ne jos problema, kad vyresnė sesuo Elena pagaliau „suaugo“ ir sutiko tekėti už Austrijos imperatoriaus Pranciškaus Habsburgiečio.

Tuo metu Vienoje imperatorius Pranciškus taisosi po pasikėsinimo į jo gyvybę. Išvengęs mirties jaunuolis rimtai susimąsto apie savo bei karalystės ateitį ir nusprendžia, kad atėjo laikas „susitupėti“. Motina jam jau numačiusi puikią kandidatūrą: Bavarijos princesę Eleną. Po neilgų derybų sutariama, kad per artimiausią Pranciškaus gimtadienį bus iškeltos vestuvės, užtikrinsiančios politinę sąjungą su Bavarija.

Tačiau atvykęs į Bavariją Pranciškus – netikėtai sau pačiam – susižavi Elenos seserimi Sisi. Ir ši pagaliau išgyvena tai, apie ką anksčiau žinojo tik iš poetų eilių ir girdėjo bardų giesmėse.

Nicholas Sparks

Svajonių šalis

Nuo paauglystės Kolbis Milsas svajojo, kaip pirmai progai pasitaikius spruks iš gimtojo miestelio Šiaurės Karolinoje ir sieks muzikanto karjeros. Tačiau gyvenimas pasuka kitu keliu: dabar jam dvidešimt penkeri, ant pečių – visi šeimos ūkio vargai ir džiaugsmai, o gitarą gali išsitraukti tik retomis atokvėpio akimirkomis. Pasiūlymas porą savaičių pagroti paplūdimio bare Floridoje nukrenta lyg iš dangaus. Kolbis nutaria jį priimti ir atsikvėpti nuo ūkio rutinos.

Tačiau paplūdimyje jis sutinka Morganą Li – ir pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis. Turtingų Čikagos gydytojų dukra, baigusi prestižinį koledžą, su draugėmis ilsisi Floridoje prieš persikeldama į kantri muzikos sostinę Nešvilį, kur bandys užkariauti scenos olimpą. Jie iš visiškai skirtingų pasaulių, bet ar tai svarbu, kai jungia aistra muzikai?

Beverlė leidžiasi į kitokią širdį virpinančią kelionę. Su šešiamečiu sūnumi pabėga nuo smurtaujančio vyro ir bando sukurti naują, saugų gyvenimą atokiame miestelyje. Pajutusi, kad pavojingas persekiotojas kvėpuoja į nugarą, ji ryžtasi beviltiškam žingsniui.

Tą nepamirštamą savaitę Morgana ir Kolbis pajus pirmosios meilės palaimą ir širdgėlą, Beverlė išgyvens motiniškos meilės rojų ir pragarą. Juos visus suvedęs likimas privers susimąstyti, kas stipriau – pareiga ar svajonė. O gal galima viską suderinti?

„Svajonių šalis“ – dvidešimt trečias meilės istorijų karaliaus Nicholo Sparkso romanas. Rašytoją išgarsino jau pirmoji jo knyga „Užrašų knygelė“. Visi Sparkso romanai tapo bestseleriais, jie išversti į daugiau nei penkiasdešimt kalbų.

Colleen Hoover

Viskas primena tave

Penkerius metus kalėjime praleidusi Kena Rovan grįžta namo tikėdamasi, jog galės rūpintis savo mažamete dukra. Tačiau tiltų, kurie jau sudeginti, neįmanoma atstatyti. Kad ir kaip ji stengtųsi, mažylę globojantys žmonės ją atstumia. Vienintelis durų dar neužtrenkė Ledžeris Vordas, vietinio baro savininkas, padedantis mamai palaikyti ryšį su dukra. Bet jei kas nors sužinotų, jog Ledžeris pamažu tampa svarbia Kenos gyvenimo dalimi, abu rizikuotų prarasti jiems svarbių žmonių pasitikėjimą.

Net ir patirdami spaudimą, Kena su Ledžeriu užmezga gilų ryšį, tačiau įsibėgėjant santykiams didėja ir rizika. Kena turi rasti būdą ištaisyti savo praeities klaidas, kad galėtų žengti į ateitį, paremtą viltimi ir išgijimu.

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“ ir „Bjauri meilė“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Pirmą sykį pasirodęs 2022 m., romanas „Viskas primena tave“ buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia „romance“ žanro knyga.

Sosuke Natsukawa

Apie katiną, gelbėjusį knygas

Nacukio knygynas, maža naudotų knygų parduotuvė, glūdi senoje gatvelėje miesto pakraštyje. Jo sienos užstatytos lubas remiančiomis knygų lentynomis, o kiekviena jų prikrauta nuostabių knygų. Atsiskyrėliu save laikantis jaunuolis Rintaro Nacukis nepaprastai mėgsta šią savo senelio – mįslingo knygų mylėtojo ir saugotojo – sukurtą erdvę. Čia Rintaro skaitydamas praleidžia daugybę laimingų valandų.

Mirus seneliui, Rintaro lieka sugniuždytas ir vienišas. Atrodo, kad jam teks uždaryti knygynėlį. Bet tada lyg iš niekur pasirodo kalbantis katinas vardu Tigras ir paprašo Rintaro pagalbos. Rainasis gan įsakmiai ir be užuolankų nurodo, kad knygų mylėtojas privaląs prisijungti prie jo misijos. Ši keista pora leidžiasi į tris labirintus gelbėti žmonių apleistų ir nemylimų knygų. Galiausiai Rintaro laukia paskutinė užduotis, kurią jis turės atlikti vienas pats…

Sosuke Natsukawa (Sosukė Nacukava, gim. 1978) – japonų gydytojas ir rašytojas. Jo debiutinė knyga „Kamisama No Karute” („Dievo medicininė kortelė”) 2009 m. laimėjo „Shogakukan” grožinės literatūros apdovanojimą ir tapo bestseleriu – Japonijoje jo parduota per 1,5 milijono egzempliorių. Tarptautiniu mastu žinomiausias autoriaus romanas „Apie katiną, gelbėjusį knygas”. Jis išverstas net į 39 kalbas, tapo bestseleriu Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Turkijoje, o vien anglų kalba knygos parduota per 200 000 egzempliorių.

T. I. Lowe

Indigo sala

Sonė Beits iš Pietų Karolinos išvyko prieš penkiolika metų ir niekad nesidairė į praeitį. Dabar ji keliauja po pasaulį ir ieško tinkamiausių aikštelių kino filmams kurti. Jos namai ten, kur apsistoja. Sonė vos spėja suktis tarp intensyvaus darbų grafiko ir savo viršininko reikalavimų, prisiminti praeitį jai beveik nebelieka laiko, kol paskutinė darbo sutartis atveda ją į vietas, kurias kadaise paliko.

Pagrindinėms scenoms filmuoti ji ieško nuošalių pakrančių netoli Čarlstono ir netyčia užtinka privačią barjerinę salą. Ten susiduria su jos atsiskyrėliu savininku, kurį vietiniai vadina Indigo salos Pabaisa.

Kadaise sėkmingai kylantis Niujorko advokatas Hadsonas Renfrou sielvarto genamas apsigyveno saloje. Daug metų jis leidžia dienas vienui vienas, prižiūri savo indigažolių augavietes, gamina indigo dažus ir visai neketina tenkinti įkyrių kino įmonės poreikių ar nusileisti netramdomam Sonės smalsumui. Bet kai juos užgriūva uraganas, siaučiantis Karolinos pakrantėse, tarp dviejų sielų užgimsta draugystė. Netrukus Hadsonas, ilgai dangstęsis stačiokiškomis manieromis, pasiduoda ir pasirodo kaip trapus žmogus, be galo trokštantis atleidimo ir galimybės dar sykį išbandyti savo laimę.

„Indigo sala“ – tai pasakojimas apie išsilaisvinimą iš praeities, nuodėmių atpirkimą, susitaikymą ir meilę, kuri užgydo ir giliausias žaizdas.

Rhys Bowen

Venecijos eskizų albumas

Romantiškoji Venecija ilgai slėpė paslaptį apie dvi mylinčias širdis.

1938 m. dailės mokytoja Džuljeta Brauning, visų vadinama Lete, atvyksta į Veneciją, su kuria ją sieja neišsipildžiusios svajonės. Kilminga mylimojo Leonardo da Rosio šeima nusprendė, kad jiedu negalės susituokti. Tuo tarpu Venecijos dangų jau temdo Antrojo pasaulinio karo debesys. Letė ir jos mylimasis priversti kovoti dėl išlikimo ir saugoti juos jungiančią paslaptį. Ši bus atskleista tik po daugiau nei šešiasdešimties metų, kai į Veneciją išbarstyti Džuljetos pelenų atvažiuos Karolina Grant. Negana to, kad stengiasi susitaikyti su žlugusia santuoka, Karolina gauna netikėtą palikimą – mylimos tetos Letės eskizų albumą ir tris raktus. Kokias sielos duris jie atrakins?

Ulla Lentze

Radistas

Europa apimta karo, Amerika į jį dar neįsitraukusi, bet Niujorko gatvėse tvenkiasi slogūs debesys. Antisemitai ir rasistai kelia galvas, vokiečių nacionalistai šlovina Hitlerį.

Vokiečių emigrantas Jozefas Kleinas dirba spaustuvėje, ši užverčia miestą atsišaukimais, tačiau jis pats lieka nuošalyje nuo vis labiau įsiplieskiančių kovų. Jozefo pasaulis – džiazu alsuojantis Harlemas, o didžioji aistra – trumpųjų radijo bangų eteris, padovanojęs pažintį su Loren. Jai ir ištaria „aš tave myliu“. Žodžius, kuriuos vengdavo kam nors sakyti.

Trumpabangininko įgūdžiai atkreipia įtakingų vyrų dėmesį, jam pasiūlomas lengvas darbas ir geras uždarbis. Kai Jozefas supranta tapęs sraigteliu didžiuliame nacių slaptųjų tarnybų mechanizme, trauktis jau per vėlu.

Karo pabaigos Jozefas sulaukia amerikiečių kalėjime, vėliau deportuojamas į Vokietiją. Tačiau ir brolio Karlo, prekiautojo muilu, šeimoje, ir kylančioje iš griuvėsių gimtinėje jaučiasi svetimas. Jozefas nusprendžia nuo nykios kasdienybės sprukti į Pietų Ameriką.

Tačiau ar įmanoma pasislėpti nuo savo praeities ir tikėtis, kad ji nebepasivys?

Ullos Lenzės romaną „Radistas“ įkvėpė laiškai, kuriuos Jozefas Kleinas rašė savo broliui Karlui, rašytojos seneliui. Po Pirmojo pasaulinio karo į Ameriką pasitraukusio vokiečio gyvenimo istorija atskleidžia mažai nagrinėtą nacių režimo veiklą anapus Atlanto.

Colm Toibin

Bruklinas

Colmo Tóibíno romanas „Bruklinas“ — meilės ir netekties istorija. Pasakojimas apie moterį, sprendžiančią sudėtingą klausimą: ką rinktis — pareigą ar asmeninę laisvę? Knygos pagrindu sukurtas garsus filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Saoirse Ronan.

XX a. šeštojo dešimtmečio pradžios Airija Eilišei Leisi, kaip daugeliui jos amžiaus airių merginų, nežada didelių ateities perspektyvų. Todėl kai Eilišės sesuo susitaria dėl jos galimybės emigruoti į Niujorką, mergina supranta, kad privalo išvykti, pirmą kartą gyvenime palikti namus ir šeimą.

Atkeliavusi į Brukliną ir apsigyvenusi name, kur, be jos, kambarius nuomoja dar kelios merginos, Eilišė negali pamiršti, ko teko atsižadėti. Atsidūrusią toli nuo namų ją kamuoja tėvynės ilgesys. Tačiau vos užmezgusi pirmą draugystę, galinčią išaugti į didesnį jausmą, Eilišė gauna iš Airijos žinią ir supranta, kad privalo grįžti namo. Parvykus iškyla širdį draskantis pasirinkimas tarp pareigos ir didelės meilės.

Harlan Coben

Surasiu tave

Prieš penkerius metus nekaltas vyras sėdo į kalėjimą už sūnaus nužudymą. Šiandien jis sužino, kad jo vaikas gyvas.

Kadaise Deividas Barouzas buvo atsidavęs tėvas, augino trejų metų sūnų Matą ir džiaugėsi svajonių gyvenimu visai netoli darbininkų kvartalo, kuriame jiedu su žmona Šerile pamilo vienas kitą, — kol pabudęs vieną lemtingą naktį pamatė, jog Matas buvo nužudytas, jam bemiegant koridoriaus gale.

Po penkerių metų neteisingai apkaltintas Deividas yra nuteistas už žmogžudystę ir iki gyvos galvos įkalintas griežto režimo kalėjime. Gedintis, kaltės kamuojamas vyras nerado savyje valios pasipriešinti tokiai lemčiai. Pasaulis toliau sukosi be jo. Tačiau vieną dieną Šerilės jaunesnioji sesuo Reičelė netikėtai aplanko Deividą ir atsineša keistą nuotrauką. Joje — per atostogas nufotografuotas žmonių knibždantis pramogų parkas. Draugės parodytame atvaizde matyti vos į kadrą telpantis berniukas, šiurpiai panašus į Deivido sūnų. Nors tai atrodo neįmanoma, tėvas tvirtai žino: Matas tebėra gyvas.

Kalinys suplanuoja varginantį pabėgimą, pasiryžęs įvykdyti neįmanomą misiją: išgelbėti savo atžalą, atgauti gerą vardą ir išsiaiškinti, kas nutiko iš tikrųjų. Tačiau ar ant kortos gyvenimą pastatęs Deividas, kurio kiekvieną žingsnį seka FTB, sugebės išsisukti nuo persekiotųjų pakankamai ilgai, kad atskleistų pribloškiančią tiesą?

Lisa Gardner

Išlik, kad liudytum

Karštą vasaros naktį Bostone įvykdytas neįsivaizduojamas nusikaltimas: žiauriai nužudyti keturi vienos šeimos nariai. Įtariamasis tėvas paguldytas į ligoninę, jo gyvybė pakibusi ant plauko. Žmogžudystės ir savižudybė? Patyrusi detektyvė Didi Voren neabejoja, kad šioje byloje slypi daug daugiau neaiškumų, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Danielė Barton yra „išgyvenusioji“, atsidavusi slaugytoja, jos misija — uždarame ligoninės Vaikų psichiatrijos skyriuje padėti nelaimingiems mažyliams pasijusti geriau. Tačiau ją pačią persekioja prieš dvidešimt penkerius metus išžudytos šeimos tragedija, ir kai jos darbovietėje pasirodo detektyvai, Danielė iškart supranta: viskas prasideda iš naujo.

Atsidavusi mama Viktorija Oliver jau vargiai prisimena, kas yra normalus gyvenimas, bet moteris pasiryžusi padaryti viską, kad psichikos ligų kamuojamas sūnelis turėtų bent ką nors panašaus į laimingą vaikystę. Ji myli savo vaiką, kad ir kas nutinka. Augina, saugo, gina. Net tada, kai sūnus paslepia namuose peilį ir pažada ją nužudyti.

The New York Times bestselerių autorės Lisos Gardner prikaustančiame įtempto siužeto kūrinyje „Išlik, kad liudytum“ šių trijų moterų gyvenimai netikėtai susipina, kai pasiveja praeitis ir stulbinančios paslaptys atskleidžia, kaip stipriai žmones sieja kraujo ryšiai. Kartais net galima pamanyti, kad patys žiauriausi nusikaltimai įvykdomi namuose.

Patricia Gibney

Niekam nesakyk

Vieną vasaros vakarą po futbolo rungtynių vienuolikmetis Mikis Driskolis keliauja namo. Po dviejų dienų vietos paaugliai gėlių klomboje aptinka jo kūną.

Bylos tyrimas atitenka detektyvei Lotei Parker, ir šį kartą tai asmeniška. Auka, gyvenusi kitame miesto gale, apleistame Manbalio kvartale, artimai draugavo su jos sūnumi Šonu. Pasak vaikino, prieš mirtį Mikis elgėsi įprastai, tačiau inspektorė nujaučia, kad jis kažką nutyli…

Po kelių dienų prie gražiojo Leidistauno ežero, laukinių gėlių apsupty, randamas dar vieno berniuko lavonas.

Medžiodama siaubingus nusikaltimus darantį iškrypėlį, Lotė turi išnarplioti paslapčių voratinklį, gaubiantį Mikio draugus. Kažkas kažką slepia, bet ką gi jie saugo? Ar detektyvei pavyks išsiaiškinti, kol dar ne per vėlu? Lotė stengiasi žūtbūt sugauti žudiką, kol šis nesmogė darsyk, mat gali būti, jog šį kartą baisus pavojus gresia jos pačios vaikui…