Apie literatūrinius ženklus gyvenime

Lygiai prieš 15 metų, tokią pat šiltą gegužės mėnesio dieną, pirmąją savo poezijos knygelę „Meditacija ties mėlynu lubinu” pristatė Molėtų literatė, daugkartinė literatūrinės Kazio Umbraso premijos laureatė Virginija Žvarėlaitė. Prieš 4 metus, taip pat gegužę, Virginija atvertė naują savo kūrybos puslapį – pristatė naują poezijos knygelę „Raudonoji planeta”.

Vėl gegužė ir vėl Molėtų viešojoje bibliotekoje literatūros mylėtojai rinkosi į susitikimą su Virginija Žvarėlaite. Nors šią gegužės 26-osios popietę literatė nepristatė naujos knygelės, tačiau buvo minimas gražus Virginijos gyvenimo 40-mečio jubiliejus. Dabar dalis Virginijos kūrybos – virtualios mintys, buvimas su skaitytojais, pavadinimu „Užrašai ant tapetų”. Kaip pati Virginija rašo: „Aš žmogus sugadintas sentimentų, vienareikšmiškai, bet kai turinys neatitinka formų ir tas neatitikimas panašus į kreivai priklijuotą tapeto juostą – tai jau mano”. Tądien V. Žvarėlaitė dalinosi savo eilėmis, o renginį vedusi Viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Nijolė Stančikienė ne kartą citavo Molėtų krašto literatę. Taip buvo keliaujama keturiais Virginijos Žvarėlaitės dešimtmečiais, aptariant literatūrinius ženklus juose. Tai vaikystė, kūrėjas ir kalba, gyvenimo ir kūrybos draugai bei laisvės ir atsakomybės ženklai. Simboliška, jog renginį pradėjo Molėtų menų mokyklos smuikininkės Augustė Tūbaitė ir Kotryna Burneikaitė (mokytoja Rūta Vyšniauskienė). Kaip vėliau Virginija Žvarėlaitė prisipažino – jos senelis grojo smuiku, todėl jai ši muzika labai artima.

Kaip pati Virginija Žvarėlaitė rašo: „Būti laisvam – suvaldyti vidinį vėją… Nes laisvė – tai ramybė. Įsisekim tai į širdį”. Tądien, visi susirinkusieji literatei linkėjo norų išsipildymo, kūrybinio polėkio ir, žinoma, laisvės.

Nijolė Stančikienė