„Lietuviškojo tautinio šokio choreografai“
Leidinio tekstai pranoksta juos rašančiųjų siekius bei tikslus ir suteikia daug daugiau informacijos negu kad tikisi ar siekė rašantieji. Juo labiau šią savybę turi žinynai, sudaryti iš daugelio dalių dalelių. Biografija po biografijos, ir iš istorijos gelmių iškyla netgi visos valstybės kelias, aprašomos kultūrinės ir meninės veiklos raida, lūžiai, tobulėjimas ir nuosmukiai, institucijų atsiradimas ir naikinimas, choreografų pasirinkimai ir likimai. Ką sakyti apie kiekvieno žmogaus norą ir gebėjimą geriau ar prasčiau, išsamiau ar kukliau save pristatyti.
Šis enciklopedinis žinynas skiriamas lietuviškojo šokio saugotojams, liaudiškojo šokio kolektyvų vadovams, mokytojams, choreografams. Tiems, kurių viltis ir kilnus tikslas išsaugoti tikrąsias tautinio meno vertybes negęsta. Tiems, kuriems Lietuva brangi savo praeitimi ir dabartimi, visų laikų ir visų kartų žmonėmis. Siekiama skleisti savo krašto kultūrą, džiaugtis ir didžiuotis savo ir kitų darbais.
O kuo pasidžiaugti turime ir mes molėtiškiai. Knygos 31-32 puslapiuose galime pasiskaityti apie choreografę Audronę Ališkevičiūtę; 45-46 puslapiuose supažindinama su Irena Radžiūte Babeliene; 395-396 puslapiuose pristatoma Jovita Čepukėnaitė Mikutavičienė [kilusį nuo Alantos ir dirbančią Zarasų kultūros centre]; 597-599 puslapiuose pristatoma choreografė Danutė Šurmaitienė.
