Robertas Pikčiūnas „MINTYS (NU)BĖGANČIOS“

MINTYS (NU)BĖGANČIOS

mano

mintys neaukščiau

nei medžių

šakos

nei žolė

tai rasos ant

asfalto

perbalusio tysančio

tik kažkur

po nagais ten kažkur

po odelėmis

po geluonimi

aš tik žiūriu

ir tyliu

kažkur į pasaulį o jis

iš aukštai

ten

pakilęs aš

nebuvau

dar

bijau

nors tikrai nežinau

iš kur aš

čia

(2019.02.25, Molėtai)

* * *

nežinau

         kas tu

ir

nežinau

         kur tu

bet

         pabūkime

          kartu

nors

         vieną

          akimirką

(2019.03.05, Molėtai)

* * *

jeigu aš, tarkim,

nieko nesuprantu

tai, galbūt,

ir eilėraštis šitas

bus apgavystė?

ir gal ne lietus,

ir tikrai ne vakaras

už lango

ir, galbūt, net ne žvaigždės

giedrame danguje

virš galvos

o tik eilėraštis

šitas bus apgavystė?

(2019.03.24, Molėtai)

                                    Iš facebook’o folkloro

– – – – – – – – – – – – –

(pokalbis po nuotrauka)

                        (kalba beveik netaisyta)

komentaras: Niekaip neatspėsiu – kur?

            atsakymas: Mano navigacija nebais kokia, tad tikrai nebe pasakysiu atsakymo.

            atsakymas: A va, prisiminiau. Ateities stotelė.

            komentaras: Baltupiai – ko ten beldėtės?

            atsakymas: Namuosna transporto priemonė gabeno.

                              (komentatorius padeda patiktuką)

            komentaras: Ir gana lakstyti po Lietuvą – kacius namie, <…> – ko dar reikia? Bananai           Maximoj visur ta pačia kaina.

                              (atsakantysis padeda patiktuką)

            atsakymas: Kacius, savaime žinoma, apibara, kai pargrįžtama, bet kartais sveika vienam            nuo kito pailsėti.

                              (komentatorius juokiasi)

            komentaras: Bent akcijinį dešrigalį parvežtumei.

                              (atsakantysis padeda patiktuką)

            atsakymas: Tai kad ponas namisėda tik sausekus vartoja. Ir tik kartais pašteto iš loterijos           gauto.

                              (komentatorius nustemba)

            komentaras: Kepenėlės, širdelės, – nesakom, kad filė duoti.

                              (atsakantysis juokiasi)

                                             (2019.01.23)

– – – – – – – – – – – – –

TARKIM KAS NORS ŽINO

KAIP PARAŠYTI

TIKRĄ EILĖRAŠTĮ

ryte

aptrauktas dangus

debesų rūškano veido

nepramušamo

veidų

žmonių skubančių

tylinčių apsimetančių

kad nepažįsta

neatpažįsta

neprisimena

kiek daug žvyro

tarp pirštų

ir tarp dantų

ant smegenų

išpilta

nesušluota

ir niekas nebemato

nebenori žinoti

kodėl

nesustoja įkvėpti

tarkim

sunku jau pamatyti

sunku ištarti

prisiminti

tarkim

niekur nieko

niekam

nebereikia

net spindulių saulės kurie

jau

vakarop suvokimo

(2019.03.25, Molėtai)

RYTO INSTRUKCIJA

pramerkti akis

išlipti iš lovos

(pamėginti)

pažvelgti pro langą

pasislėpus už

kampo užuolaidos

pamatyti saulės spindulius

ant sienos gretimo namo

šyptelėti (pamėginti)

išeiti į dieną ir

(pamėginti)

sugrįžti

(2019.04.06, Molėtai)

Improvizacija nr.4

Ar buvo šiandien

Vėjuota diena?

Pavasari,

Tik nepraeik

Pro šalį, –

Sušildyk!

(2019.04.09, Molėtai)

* * *

ne

čia nebus

nebus čia gelmės

ir paslėptos prasmė nebus

ir šviesos

ir tamsos

ir nieko

tik gyvenimo

kontūras

bus

labai nelabai

ryškus

(2019.04.26, Molėtai)

APSIMETANT NEMATOMU

valgyti sausainį

sėdint

ant sofos

priešais

televizorių

(nes televizorius priešas)

sekančią dieną

rankioti

į saują trupinius

trečią dieną

trupinius lesti

užsigeriant

ašarų

sūrymu

(nes akys paraudusios)

(nes televizorius priešas)

(2019.05.16, Molėtai)

ŽODŽIO TERAPIJA

kartais būna akimirkų

kai tam tikrą akimirką

tam tikram tinkamam

žmogui pasakai

rusiškai

eik tu <…>

ir iš karto

palengvėja

(2019.05.31, Molėtai)

noriu pasidalint aš

noriu pasidalint tuo kas

giliai viduje ten

bet

priešais mane

siena aš

skęstu tyloje

išplaukt bandau aš

apiplaukti sieną

tylą

peržengt

kasnakt bandau aš

vienas

savyje

(2019.09.01, Molėtai)

NEŽINAU

kiek daug žodžių eilutėmis

į knygas sudėliotų

kiek daug knygų skaityta

perskaityta

ir dar daugiau

eilėje

bet man

vis sunkiau susitapatinti

su tais žodžiais ir tomis eilutėmis

visose tose knygose

– – – – – – – – – – – – –

bet ar dėl to aš blogas?

– – – – – – – – – – – – –

ar dėt to aš esu tamsėjantis?

ar šiek tiek mažiau empatiškas?

(2019.09.16, Molėtai)

* * *

kiek mažai raidžių,

ak, kiek mažai

radžių

Bevardis Dieve, pažiūrėk,

kiek mažai raidžių

iš kurių galėčiau sudėlioti

žodžius

iš kurių galėčiau sudėlioti

sakinius

o iš jų –

bent kiek padoresnį

eilėraštuką

Bevardis Dieve,

negi tu nematai,

kiek mažai

raidžių?

(2019.10.06, Molėtai)

KAI MINČIŲ NĖRA,

NIEKAS NEPADEDA

net žiūrėjimas į

tamsą – – –

– – – eilėraščio

nebus

(2019.10.31, Molėtai)

RECEPTAS GERESNIAM GYVENIMUI

kaip parašyti

bent šiek tiek paskaitomą

eilėraštį?

cituoju:

imi žodį

ir klijuoji prie žodžio

įmaišai žiūpsnelį

romantikos

įberi šiek tiek

pavasario,

ironijos

rudenio vėjyje

įpūti paslapties

dvasios

dar šiek tiek

slaptų

egzotiškų prieskonių

beprotybės

viską gerai suplaki

bet nesumaišai

pastatai į tamsiąją

ir laikai, kol subręs

bet ne per ilgai,

kad neperdegtų –

degėsiai

sukelia vėžį

o toliau?

o toliau –

gero vartojimo

patartina –

prieš miegą

(2019.11.13, Molėtai)

Improvizacija nr.5

Miestas ir vakaras.

Vakaras ir miestas.

Gimtasis miestas gruodžio vidury.

Be sniego.

Tik šaltas vėjas.

Gatvėmis.

Pakampėmis.

Ir aš.

Link namų.

Link šiltų namų.

Gimtojo miesto gatvėmis.

Gruodžio vidury.

Be sniego.

(2019.12.16, Molėtai)

* * *

metų pradžia

tyliai ramiai

beveik nepastebėjau

lygiai kaip ir praeiti

praėjo išėjo

tyliai ir ramiai

nepastebėjau

bet gal ir gerai

gal taip tyliai ir ramiai

toliau savu keliu

aš kaip ir pernai

per pasaulį

o pasaulis tolyn

(2020.01.01, Molėtai)

Improvizacija nr.6

tamsa –

rytinė

debesys –

reti

virš galvos

temperatūra lauke –

pliusinė

ir vėjo gūsiai

šiokie tokie

sakytum pavasaris –

bet ne –

žiemos vidurys vis dar

(2020.01.09, Molėtai)

– – – – – – – – – – – – –

         (iš facebook’o folkloro)

komentaras: Čia eilėraštis??

atsakymas: Ne. Apsakymas.

                (komentatorius padeda patiktuką)

                               (2020.01.09)

– – – – – – – – – – – – –

* * *

ak, kaip gera būna

parašius nors ir mažą,

bet eilėraštuką

bet taip reta,

taip maža akimirkų,

kuomet nereikia

per dykumą,

per tuštumą eiti

žinoma,

galiu ką nors parašyti

apie augalą

vazone gyvenantį

(jo vardas, lygtai, fikusas)

bet, tiesą pasakius,

aš nesu tikras, ar jis nori

būti aprašytas,

tas fikusas ne fikusas, –

tad, panašu,

ir vėl teks man

per dykumą,

per tuštumą eiti

neaprašius

augalo gyvenančio vazone

ant apskrito stalo

(2020.01.19, Molėtai)

– – – – – – – – – – – – –

(iš facebook’o folkloro)

(kalba beveik netaisyta)

komentaras: Žinai ką? Geriau eik miegoti.

atsakymas: Žinai ką? Tyčia neisiu.

komentaras: Tai vėl prirašysi bile ko? Nerašyk, nes geriau gaunasi kai nerašai.

atsakymas: Nuoširdžiai nesuprantu žmonių, kuriems nepatinka vienas ar kitas dalykas, bet vis         tiek eina, lenda, komentuoja. Nepatiko? Apsisuk ir          nueik sau. Nebūtina juk “bile ko” skaityti. Neterškit     savo minčių ir eterio, jeigu kas nors nepatinka ir/ar       nepriimat to kažko kaip gero dalyko. Juk vien ši          grupė pilna ne “bile ko”.

komentaras: oi,adjos!

                 (komentatorius įdeda ankstesnio atsakymo                                 fragmento ekrano nuotrauką (screenshot’ą)).

                 (ekrano nuotraukos paskirtis nenustatyta).

                                (2020.01.20)

– – – – – – – – – – – – –

* * *

grybauti

lyg ir

ne mėgėjas

bet rašydamas

eilėraštuką

grybų

prirenku

daug

(2020.01.07, Molėtai)

* * *

taip, tikrai,

iš tiesų gali būti,

kad aš daug prirašęs

bele ko

o gėlytės,

šakelės,

lapeliai

visą dieną siūbavo

vėjui pučiant

į šoną skersai

aš matau, ką dainuoju,

o dainuoti

nemoki

(2020.01.22, Molėtai)

Robertas Pikčiūnas yra 2020 metų Molėtų rajono Kazio Umbraso literatūrinės premijos konkurso dalyvis.