Gitana Žundienė

Gitana Žundienė – 2023 metų Molėtų rajono Kazio Umbraso literatūrinės premijos konkurso dalyvė.

KAS JI?

Laikyk ją saujoj

nespausk ir nepaleisk –

tai ne visiems suprasti

ir ne visiems tai skirta, –

kas tobula yra labai trapu.

Paleist nelengva,

o laikyt ilgai sunku,

daug reikia sielos pastangų.

Neviską ir ne visada

matuojame gyliu jausmu.

Neviska juk nupirksi,

kas tuomet pigu.

Nevertinsim ir nesisaugosim.

Ką pigiai perkam –

parduodam kas pigu.

O išlaikyti būna per trapu.

Paleidžiam vėjais

suprasti per sunku.

Kas ji?

Kodėl paliesti negaliu?

(2022.01.02, Molėtai).

                      PALEISK

jei ateities daugiau

                      jau nebebus,

kam pjaustyt širdį

                      ir dalint jausmus

                                           perpus

jei viskas išskaudėta,

                      išgyventa, iššnekėta, ištylėta

                                           ir per daug tikėta

štai sugriuvo visos viltys,

                      iliuzijos – ir jos pamintos

kam pelenai ir ties

                      supuvę lapai gulintys

                                           seniai

paskendo jausmas –

                      taip jau buvo lemta

paleisk! nebelaikyk!

                      vis tiek išskrisiu

                                           nebegrįšiu

prabuvome kartu būry

                      tą laiką ir gana

                                           išsiskiria keliai, –

                                                                 tokia dalia!

                             (2022.01.10, Molėtai)

MUZIKA, KURI GYDO

Lai liejasi

per venas kraujas,

tarsi muzika giliai per sielą

ir jausmus.

Ji nebyli,

nes tie garsai, kurie širdy –

tu nežinai, – bet gydo ji.

Tu patikėk stebuklais,

jei dar gali –

patikėki savimi!

(2022.01.23, Molėtai)

PASIDALINK LAIME

Taku einu,

o beržas senas

šakomis mojuoja,

sena pušis praeinant

palinguoja.

Tas takas kuriuo

kasdien einu, mane

vis stebina ir nuramina.

Visai šalia namų stogai,

o danguje margi sparnai

ir nesvarbu koks metų

laikas ar diena.

Kaip norisi dabar

ir čia gyventi amžinai.

Su šia diena gyliai kvėpuoti ir

šypsenas lyg brangų laimės

eliksyrą dovanoti!

(2022.01.26, Molėtai)

* * *

leisk apkabinti mintimis

nes taip bijau kad tu išnyksi

nes mano sugalvotas

virš mūsų sklando nebyli naktis

viena nenoriu aš joje paklysti

nors dar akimirkai vienai

vienai sekundei

dar prisiglaust širdim

pajaust ar dar esu

tau reikalinga

leisk akimis tave regėt

žvilgsniu paliesti tavo kūną

toks trumpas mūsų buvo

tas susitikimas

tarsi drugelio plazdesys

o koks trapus prisilietimas

jis tarsi sapnas mano

toks drovus prisiminimas

(2022.02.02, Molėtai)

TEN, DANGUJE

žemėj rojaus

                      juk nėra,

rojus ten –

                      – ten danguj

žvilgsnis skrieja,

                      mintys neša

                      ant sparnų,

                      kur nėra

                      takų, kelių

žemėj rojaus

                      juk nėra

                      ir neskraidom

mes joje

kartais noris

                      paskraidyti,

                      negalvoti, nemąstyti,

                      užsimerkt ir nematyti

                      tik pajausti

                      širdimi

                      ir išlikti savimi

tik vis laiko nerandi,

                      nes pakilti negali

                      (2022.03.27, Molėtai)

NUSPALVINT JAUSMUS

Per dulkėtą taką,

Pro dangaus skliautus

Piešia siela laimę –

Margina jausmus.

Medžiuose pavėsis,

Saulė pro šakas,

Žvilgsnis vos pramerktas –

Jausmas toks svaigus!

Ten dangui, kur neša

Mintys lyg sparnai,

Tik sustoti reikia –

Atsikvėpt gyliai.

(2022.05.24, Molėtai)

TIE TRAPŪS MOMENTAI

mes džiaugėmės laime

skrajojom svajojom lyg paukščiai

bet laimė lyg pūkas išslydo

sparnai mums nusviro

toks trumpas momentas

kiek džiaugsmo jis vertas?

ta vasaros saulė

ir vėjai neramūs

nuskrido svajonės

ir vėl abejonės

kiek liko mums laiko?

jį iššvaistėm

ir išbarstėm lyg smėlį laukuos

likimas mums jo negrąžins –

nekartos

beliks tik fragmentai ir sentimentai

kur paukščiais į dangų rytojaus nutolo

nuskrido paskendo

(2022.08.08, Molėtai)

LAIKINAI

taip viskas laikina

                      trapu jauru

o prieraišumas liko

                      tik tabu

                      tik tyloje

                      tik naktyje

                      išgirstame

                      galbūt save

taip laikina

o laikas nenumaldomai

taip skuba lekia

                      ir mes jame

                      lyg įsukti drugiai

                      o vakarą praleidžiam

                      su mintim

                      tada tik guodžiame save

                      tylia viltim

man kasdienybėj būna

būna taip sunku

atrast nors lašą

                      džiaugsmo

skubėjimas gyvent nužudo

                      daug gražių akimirkų

                                           svajų

taip širdyje tamsu

                      nes suprantu

                      kad aš taip pat

                      tik laikinai

                      šioj žemėje esu

                                                          (2022.07.17, Molėtai)

OBUOLIO PUSĖ

kiekvienas mes tikim

                      – bet lemta kitaip

ta obuolio pusė

                      – nurieda ne taip

nors pusė dar liko

kita gal –

                       – sudužo

                       – supuvo

                       – nuvyto

toks mažas raudonas

o paslaptį slepia

                      kam lemta – suranda

                      kas ieško – praranda

tikėjimas slegia

                                           – tiesos čia mažai

jei tikėsime mitais –

nepadės obuoliai –

(2022.08.25, Molėtai)

JUODŽIAU NEI JUODA

kai juodos mintys

man neleis užmigti –

nupiešiu sienoje šešėlį –

jis padės nurimti

kai juodas sapnas

aplankys nakty –

žvaigždes skaičiuosiu

ir prisegsiu jas savo užmaršty

kai juodos gėlės

mano širdyje žydės,

o man jau nieko neskaudės –

palaistysiu aš jas savo viltimis

ir lauksiu, lauksiu savo

ateities dar juodesnės

(2022.08.26, Molėtai)

* * *

Išpiešiu išrašysiu,

ką jau senai norėjau,

tą kas kaupėsi giliai širdy

ir atminty.

Išraižysiu aš nagais ant stiklo,

pažadinsiu vidinį savo sielos tigrą,

nes katinėlis mažas per baikštus –

lai miega jis giliai ramus.

Išspardysiu ir išdaužysiu puodus,

kurie stovi pakely –

jau per ilgai jie taką man pastoja –

jau gana!

Man reikia eiti, bėgti, skristi, plaukti,

nors ir pasroviui – jau abejoti per vėlu –

turiu atrast savy jėgų!

Išplėšiu puslapius juodų dienų –

jų buvo jau per daug!

panešti su savim toliau daros per sunku.

Atidarykit man plačiau duris!

jei ne – pavirsiu paukšteliu – išslysiu,

prasiskverbsiu lyg vanduo –

ji liejasi ir taškos iš visų jėgų.

(2022.09.01, Molėtai).

RUDUO

atšalo atvėso ruduo –

lyg karalius atvyko

pripildęs ramybės namus

rytais dvelkia oras sodo kvapais

ir paukščiai rečiau bet švelniau

vis sugieda

atvėso – ir rūkas dažniau

vis apgaubia namus

nukrinta rasa lyg kristalai

padengdamos taką žolės

atšalo – ir rūbą šiltesnį

mes traukiam

mokyklų kiemai prigužėjo

šildančio vaikiško juoko

ruduo toks žavingai spalvotas

jaukus

ruduo taip karališkai puošia

mano jausmus

(2022.09.04, Molėtai)

* * *

tik tak tik tak –

muzikos garsų ritmu

tik tak tik tak –

žingsniai atkaroja

kiek širdy garsų

tik tak tik tak –

tik pirmyn

muzikos garse

daug skambių natų

tik tak tik tak –

atsilikti jau nebegaliu

garsas ausyse

man vis kartos –

tik tak tik tak

jaust –

save meldžiu

(2022.08.31, Molėtai)

RUDENIO ŠLEIFAS

ant šalto ir šlapio asfalto nukris

paskutiniai raudoni žiedai ir žodžiai

tie žodžiai nubluko seniai

juos man taip ryškiai rašei

ką mato širdis

to akys niekada nematys

užklojo senai viską

rudenio krintantys lapai margi

kur buvome dviese

tokie ypatingai tikri

tų vietų dėl mūsų senai nebėra

tik rūkas apdengęs

horizonto tolimą vaizdą

jis skęs praeities užmaršty

taip šalta

tylu

tik mažas lašelis lietaus

nukritęs ant skruosto jautraus

lyg menkas trapus bučinys

tik aš ir gamta

koks sielai brangus šis ryšys

jau dingo miražai visi

o žingsniai į priekį

nors dar ir nedrąsiai

per rudenio šleifą tolyn

tik tolyn

išeini išeini

(2022.10.10, Molėtai)

Verified by MonsterInsights