2018 kovas
Baužaitė, Elvina. Kad Lietuva apkabintų pasaulį ir leistų jam apkabinti save // Kultūros barai. – 2018, Nr. 3, p. 39-45
Laisvė nėra duotybė. Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, ypač reikšminga tą pabrėžti. Šiame pokalbyje savo patirtimi ir mintimis apie unikalią būties įprasminimo būdą dalijasi Andrius Žebrauskas, sertifikuotas 5 ritmų mokytojas, asmeninio ugdymo praktikas, lektorius, aktorius, improvizacijos teatro Kitas kampas bendrakūrėjas. Į klausimą: kas ir kokie buvo jo mokytojai, jis atsakė, jog Rimas Tuminas. „Pirmas, todėl svarbiausias. Žinote, tą patį dalyką vienas mokytojas išdėstys, tiesiog atimdamas norą mokytis, o kitas, mylintis tai, ką dėsto, užkrės savo dalyku. Tuminui tai pavyko”.
Cibulskienė, Lijana. Velykoms ruoškimės linksmai ir išradingai // Valstiečių laikraštis. – 2018, kov. 24, p. 9-10
Straipsnio autorė teigia, jog visi Velykų švenčių rūpesčiai taps lengvai įveikiami, jei šventės lauksime su nuostata, kad tai – gamtos atbudimo, džiaugsmo ir linksmybių metas. Straipsnyje pateikiama ir etnologo Jono Vaiškūno nuomonė bei pasakojimas, kad prieš Šv. Velykas buvo atliekamas apeiginis namų apvalymas, skiriamas laikas protėvių vėlių pagerbimui ir apeiginis valgymas.
Čižas, Dainius, Martynas. Ką atskleidžia Radvilo Juodojo laiško Popiežiaus nuncijui pobūdis ir autorystė // Kultūros barai. – 2018, Nr. 3, p. 83-86
Straipsnio išvadose rašoma: „Du laiškai” yra religinio turinio politinis pamfletas. Politinis, nes tikslinė jo auditorija buvo suinteresuota Europos visuomenė, stebinti, kas vyksta LDK. Pamfletas, nes satyrine forma siekta sumenkinti Lipomano veiklą ir jį kaip asmenį, o kartu popiežių ir jo kuriją. Pirminė laiško Lipomanui versija buvo gerokai santūresnė, bet Vergerijus su kitais bendradarbiais suteikė įžūlią satyrinę formą. (…) „Du laiškai” yra kolektyvinis darbas, bet Radvilo atsakymas visų pirma atskleidžia šio iškilaus didiko horizontus – nepriklausomą jo laikyseną ir ketinimus kurti konfesiniu požiūriu laisvą, visoms konstruktyvioms protestantiškoms kryptims atvirą valstybinę, o ne tautinę Bažnyčią. Nors atsakymą Lipomanui rašė tautiniu atžvilgiu mišrus kolektyvas, tačiau centre stovėjo įtakingasis LDK didikas, aplink save telkęs opoziciją Katalikų bažnyčiai. Būtent tokią žinią šiuo laišku norėta pranešti Europai, – teigia straipsnio autorius.
Jonušienė, Danutė. Kulinarinė išmonė išgelbėjo Žemaitją // Lietuvos rytas. – 2018, kov. 24, p. 10
Dienraščio priede „Gyvenimo būdas” (Nr. 12) pasakojama apie istorinės gastronomijos knygą „Kaip sūdytas jautis į Konstancą vyko. Lietuvos ir Vokietijos gastronominiai ryšiai su 31 receptu”. Lietuvos kultūros instituto pernai išleistą knygą sumanė Rūta Statulevičiūtė – Kaučikienė, o autoriais tapo Rimvydas Laužikas ir Antanas Astrauskas. Kaip teigia straipsnio autorė, Leipcigo knygų mugei skirtame leidinyje yra 31 istorinis receptas, atspindintis vokiškos ir lietuviškos gastronomijos tradicijas. O visus receptus išbandė ir patiekalus pagamino „Ertlio namo” virtuvės vadovas Tomas Rimvydis. „Istorikas R. Laužikas neabejojo, kad lietuviškus ženklus vokiškoje virtuvėje paliko Radvilų giminės dvarui priskiriami tokie patiekalai kaip sterkas pagal Radvilas, Radvilų garnitūras. Į Vokietiją iš Lietuvos nukeliavo ir lietuviška elniena, kuršių pyragėliai.
Tuo metu Lietuvoje išpopuliarėjo vokiškos kilmės receptai, pavyzdžiui, saksų kukuliai, garsusis Vitenbergo pyragas, Dresdeno piramidinis tortas, šakotis, slėgtainis („zelcas”), Liubeko saldainėliai, netikras zuikis ir net cepelinai.”
Kasperavičienė, Vilma. Geriausias vaistas nuo slogių minčių // Lietuvos žinios. – 2018, kov. 24, p. 13
Straipsnyje pasakojama apie Olę Pitrėnienę, interjero lėlių kūrėją iš Molėtų rajono Gečionių kaimo. Tokia veikla jai – geriausias vaistas nuo slogių minčių, kurios kėsinosi patyrus insultą ir netekus darbo – teigia straipsnio autorė. Menininkės sukurtos lėlės yra nukeliavusios į Filipinus, Naująją Zelandiją, Ameriką, Kanadą, Baltarusiją, Ukrainą, Rusiją.
„Laisvalaikio” inf. Laisvalaikis sveikina // Laisvalaikis su Respublika. – 2018, kov. 24, p. 15
Sveikinimai dramaturgui Mariui Ivaškevičiui, gimusiam 1973 m. kovo 26 d.
Lėka, Aušra. Mes – antrarūšio maisto valgytojai // Lietuvos žinios, – 2018, kov. 24, p. 3
Straipsnio autorė rašo, jog iš komandiruočių Briuselyje lietuviai namo vežasi skutimosi peiliukų, šokolado, europarlamentarai šeimas aprūpina dantų pasta. Nors mūsų katinai minta to paties prekės ženklo ėdalu, paukštienos jame trečdaliu mažiau nei Vakarų rainių racione. Tačiau šią savaitę Seimas nusprendė – nieko tokio, kad esame antrarūšiai vartotojai. Europos Parlamento (EP) nariai dar kovoja, kad taip nebūtų. Europarlamentaras V, Mazuronis piktinosi tokiu Seimo sprendimu. Jo nuomone, produktų skirtumai – akivaizdus diskriminavimas. Esą Seimas nenori spręsti problemos arba bijo gamintojų bei prekybininkų. „Jei pradėtume tyrimus ir paskelbtume, kurių prekių ženklų atstovai į Lietuvą siunčia prastesnius gaminius ir kurie prekybos centrai jais prekiauja, tai būtų labai efektyvus žingsnis.” – teigė V. Mazuronis.
„Respublikos” inf. Registruotas nedarbas teritorijose // Respublika. – 2018, kov. 24, p. 20
Remiantis Lietuvos darbo biržos šaltiniais, informacijoje teigiama, jog didžiausias nedarbo augimas vasario mėnesį fiksuotas Švenčionių savivaldybėje (o,5 proc. punkto), mažėjimas – Molėtuose, Visagine, Pagėgiuose (po 0,2 proc. punkto).
„Respublikos” inf. Savaitės citatos // Respublika. – 2018, kov. 24, p. 20
„Sakoma, kas valdo informaciją, tas valdo ir pasaulį. O aš pasakyčiau kitaip: kas valdo dezinformaciją, tas valdo ir pasaulį”, – garsųjį posakį perfrazavo ir valdančiųjų veiklos principams pritaikė prof. Povilas Gylys.
„Pragaras dabar tuščias. Visi čia”, – padėtį mūsų visuomenėje ir pasaulyje apibūdino režisierius Rimas Tuminas.
Šepetytė, Danutė. Balta rožė Regimantui Adomaičiui // Respublika, -2018, kov. 24, p.13
Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos (Prienų r.) lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Nijolės Mieliauskienės sumanyta akcija: minint Valstybės atkūrimo šimtmetį per vienus metus rožės žiedu pagerbti 100 iškiliausių Lietuvos žmonių, kūrusių ir kuriančių Lietuvą. Pirmoji rožė, pasak straipsnio autorės, buvo skirta pedagogikos tėvui Tomui Ferdinandui Žilinskui, antroji – Lietuvos prezidentui Kaziui Griniui, trečioji – Nepriklausomybės dienos išvakarėse įteikta teatro ir kino legendai, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Regimantui Adomaičiui.
Šliužas, Kazimieras. Aukštesnės kokybės daugiabučių modernizavimas plečiasi kvartalais // Lietuvos žinios. – 2018, kov. 24, p. 8
Daugiau kaip pusė tūkstančio paraiškų, pateiktų pagal aplinkos ministro kvietimą dalyvauti Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programoje, buvo pripažintos tinkamomis, o valstybė šiemet finansuos per pusę projektų, kurių reitingas – aukščiausias. Į rezervą patekę projektai bus finansuojami kitais metais. „Iki šiol Lietuvoje kvartalinis modernizavimas buvo pasirinktas 5 savivaldybėse. Paskelbus naująjį kvietimą jau 23 savivaldybės pateikė 49 kvartalų atnaujinimo programas. Pasak V, Serbentos, kai kuriose programose pasirinkta po keletą kvartalų. Pavyzdžiui, Utenoje 7 kvartalai integruoti į energinio aktyvumo didinimo programą, Druskininkų – 6, Molėtų savivaldybė pasirengusi modernizuoti visą miestą”.
„Utenos apskrities žinių” inf. Renginiai apskrityje // Utenos apskrities žinios.- 2018, kov. 24, p. 10
Skelbiami Molėtų viešojoje bibliotekoje vyksiantys renginiai: teisininko prof. Vytauto Nekrošiaus paskaita (29 d. 11 val.) ir Aleksandro Makejevo autorinis vakaras – koncertas, knygų ir naujo albumo pristatymas (29 d. 12 val.)
„Utenio” inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2018, kov. 24, p. 11
Iš 9 įvykių vienas yra susijęs su Molėtais. Moteris, gyvenanti Vilniuje, kreipėsi į policiją, jog į Molėtuose jau priklausantį butą Liepų gatvėje, būta įsibrauta per langą, viduje viskas išversta, bet nieko nepavogta.
„Utenos apskrities žinių” reklaminis puslapis. Pasirūpink atliekomis tinkamai // Utenos apskrities žinios. – 2018, kov. 24, p. 15
Gamintojų ir Importuotojų Asociacija ir Všį „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija” informuoja , kad buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos bei panaudotos baterijos ir akumuliatoriai iš gyventojų surenkami Molėtuose – Vilniaus g.99 („Techasas Trade” parduotuvėje), Ažubalių k. (Girininkijos g. 4, R. Rutkevičiaus PĮ „Nijora”) Dėl atliekų išvežimo galima kreiptis telefonu 860090030 arba el. paštu atliekos@gia.lt
Vaitasiūtė-Keizikienė, Agnė. Rimas Tuminas: šiandien pasaulyje nėra herojų // Respublika. – 2018, kov. 24, p. 4
Vilniečiai ir sostinės svečiai turėjo unikalią galimybę pamatyti R. Tumino režisuotą J. Vachtangovo teatro spektaklį „Edipas karalius”. 2016 m. vasarą seniausiame Graikijos Epidauro teatre po atviru dangumi įvykusi premjera nepaliko abejingų. Pagal Sofoklio tragediją sukurtas spektaklis abejingų nepaliko ir tarp Lietuvos žiūrovų, – teigia straipsnio autorė. „Kodėl mes vieni kitų nekenčiame, vengiame? Nes mes visi iš pragaro, tik to nepastebime. Kas laimės – meilė ar pragaras? Man atrodo, kad šiandien šiose lenktynėse į priekį išsiveržė pragaras, o mums liko tik viena išeitis – išsigelbėti menu. (…) Dabar ne švęsti reikia, dabar tik pradėti kovą dėl nepriklausomybės reikia. Kiekvieną dieną, kiekvieną valandą turime įrodinėti, kad esame nepriklausomi” – savo mintimis dalinosi R. Tuminas.
Alšėnaitė, Ieva. Valdžios išgirta reforma kirto regionams // Lietuvos žinios. – 2018, kov. 23, p. 5
Valdantieji ir Vyriausybė deklaruoja ketinantys stiprinti regionus, kviečia emigrantus ir jaunas šeimas kurtis provincijoje, tačiau kai kurie valdžios veiksmai ne tik nedera su tokiomis deklaracijomis, bet ir silpnina mažesnių miestų bei miestelių potencialą. Pasak kai kurių politikų, būtent taip atsitiko su urėdijų pertvarka, – teigia straipsnio autorė. Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Liberalų ir demokratų aljansu už Europą, iliustruotas nuotrauka, kurioje antras iš kairės – kraštietis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis. „Nors valdžia skelbia planus, kaip gaivinti regionus, V. Mazuronis įžvelgė, kad vykdoma provincijos naikinimo politika. Jo akimis, miestelis yra gyvas tol, kol šeštadieniais kortomis žaisti susirenka klebonas, mokytojas, gydytojas ir gaisrininkas. Dabar – vienas klebonas šešioms parapijoms, mokytojai, gydytojai išstumti į centrus, gaisrininkų gyvenvietėse seniai nebeliko, o savanoriai baigiami sunaikinti.”
Rakauskė, Raminta. G.Nausėdos Lietuva. Gamta ir ilgi pietūs su A.Saboniu // Lietuvos rytas. – 2018, kov. 23, p. 4
„Nelipk per kitų galvas, lipk per savąją.” – tokia patarle vadovaujasi SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda. Tarp jo atsakymų į projekto „Aš myliu Lietuvą” klausimus yra paminėtas ir Radvila Juodasis. Tarp mėgstamiausių istorinių veikėjų G. Nausėdai be Jono Basanavičiaus yra „iš senesnių laikų – Mikalojus Radvila Juodasis. Šiaip jau domiuosi istorija – esu gal kiek ir paskendęs XVI amžiuje.”
Varnas, Mykolas. Intelektinių valstybės ištakų beieškant // Lietuvos žinios. – 2018, kov. 23, p. 10-11
Skaitytojui pristatoma pasakojimas apie 1907-aisiais įkurtą Lietuvių mokslo draugiją, subūrusią intelektualus, kurie, nuolat plėsdami savo būrį, atgaivino lietuvių kultūrą bei istoriją. „Draugija subūrė intelektualų būrį , kuris, nuolat plėsdamasis, atgaivino lietuvių kultūrą bei istoriją. Lietuvos idėja nebegyvavo vien pavienių romantikų – Simono Daukanto, Teodoro Narbuto ir kitų galvose, o vėl tapo idėjiniu lietuvių tautos pamatu. Iš 20 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų net 19 vienu ar kitu laikotarpiu priklausė LMD.” Straispnis iliustruotas nuotraukomis, tarp kurių yra ir į pirmąją Lietuvių mokslo draugijos valdybą išrinkti trys broliai Vileišiai. Jonas, kaip žinia, dažnai lankydavosi ir Girsteitiškio dvare, Molėtų rajone.
Paulauskas, Vacys. Žeimenos (ir permainų) vingiuose. Atsigręžimai į Žeimeną ir Valdo Gečio knygą „Žeimenos vingiuose” // Žaliasis pasaulis.- 2018, kov. 22, p. 1-5
Mėgėjų žvejybos tarybos narys pasakoja apie švariausią Lietuvos upę – Žeimeną, pristatydamas Valdo Gečio knygą „Žeimenos vingiuose”, kurią 2017 m. išleido Lietuvos hidrologų draugija. Nuo 1974 m. Žeimenos upė – ichtiologinis draustinis, „Į jį šiuo metu patenka Žeimenos ir jos intakų (Lakajos, Peršokšnos, Sarios, Meros upių) vagos bei 50 m pločio pakrantės ruožai abipus upės”. Kaip teigia Vacys Paulauskas, knygos autoriaus meilė Žeimenos upei – neatsitiktinė. „1954 m. Arnėnų žuvininkystės ūkyje sandėlininku, o vėliau staliumi, dirbo Valdo senelis Jurgis Gečys. Vėliau į Arnėnus iš Pabradės atsikraustė Jurgio sūnūs – Algirdas ir Petras Gečiai. Arnėnų žuvininkystės ūkio apskaitininko-kasininko Petro ir paukščių fermos darbuotojos Stafanijos Gečių šeimoje 1958 m. gegužės 17 d. gimė būsimasis žuvininkystės specialistas Valdas Gečys. Taigi žuvys, tvenkinių vanduo ir graži gamta „Žeimenos vingių” autorių lygi nuo mažų dienų”.
Ulkienė, Jurgita. Narkūnų piliakalniai – Utenos praeitis ir dabartis // Utenos diena. – 2018, kov. 21(kov. 22), p. 11-12
Narkūnų piliakalniai siejami su Utenos miesto įkūrimu ir legendiniu kunigaikščiu Uteniu. „Utenos pilį mini ir kalavijuočių metraščiai. Hermanas Vartbergietis pažymi, kad 1373 m. į Lietuvą įsiveržęs Livonijos magistras Wilhelmas de Wiemersheimas nusiaubęs Tauragnų ir Utenos žemes. Kitoje vietoje pažymima, kad 1375 m. Šv. Agotos dieną, vėl buvusi užpulta Lietuva, nuniokotos Tauragnų, Utenos, Balninkų, Noliškio, Šešuolių, Videniškių apylinkės, buvę pasiekti Dubingiai. Kalavijuočiai vietoves naikinę 10 dienų ir išsivedę apie 600 abiejų lyčių belaisvių. Kronikininkas dar prideda, kad šaltis buvęs labai didelis ir žiema kieta”.
„Utenos dienos” inf. Dienos ir naktys Utenos krašte // Utenos diena. – 2018, kov. 21 (kov. 22), p. 13
Dvylikoje žinučių, parengtų pagal Utenos AVPK ir APGV informacinius pranešimus, Molėtų vardas paminėtas tik vienoje – „Mirtis Molėtų gatvėje: vėlų kovo 17-osios vakarą Utenoje, Molėtų gatvėje, savo namuose, rastas senolio (gim. 1938 m.) kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas”.
Kazela, Vytautas. Spektaklis su krintančiom veikėjų kaukėm // Utenis. – 2018, kov.21, p. 3
Laikraščio redaktoriaus savaitės įvykių apžvalga rubrikoje „Mūsų gyvenimo spalvos”. „Taip, aš už pirmalaikius Seimo rinkimus. Bet tik už tokius, kuriuose nebūtų jokių partijų sąrašų, o Seimo nariai būtų renkami tik vienmandatėse apygardose. Bet aš jūsų, mieli skaitytojai, neapgaudinėsiu – tokių rinkimų nebus. Jei Seime būtų paskelbtas atviras balsavimas dėl tokio įstatymo bent jau pamatytume Seimo narius be kaukių”.
Navikienė, Nijolė. Stabtelėjimai // Utenis. – 2018, kov. 21, p.3
Kraštietės filosofiniai mintijimai apie gyvenimo būtį. „Kuo ilgiau gyvenu, tuo daugiau sutinku žmonių, kurie naudojasi liepiamąja nuosaka. Pasijuntu lyg iškritusi iš bendro konteksto – juk ir aš senstu, prisirenku patirčių, kaulėja lanksčios kremzlės. Tik ta liepiamoji nuosaka karpo ausimis ir nesiveržia valdyti pasaulio. Tai tikriausiai atokaus nuo kitų gyvenimų būvio pasekmė…”.
„Utenio” inf. Utenos apskrities policijos įvykių suvestinė // Utenis. – 2018, kov.21, p. 7
Dvidešimt dviejose faktinėse žinutėse skelbiami įvykiai, užfiksuoti policijos komisariate, iš kurių trys – Molėtų rajone. Alantos seniūnijoje neblaivus brolis grasino seseriai kirviu ir varė iš namų, Giedraičių seniūnijoje sulaikytas neblaivus (2,56 promilės) „golfuko” vairuotojas, Molėtuose, Statybininkų g. apgadintas stovėjęs traktorius „MTZ Belarus”.
„Stiliaus” inf. Parodyk save // Stilius. – 2018, Nr. 10, p. 50
Fotografinė informacija apie tai, kaip dainininkai Karina Krysko ir Mantas Jankevičius šventė Kovo 11-ąją, rodydami miuziklą „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda”.
